Tačiau šalies piliečiai, atrodo, sutinka su L. Kučmos pozicija, kad parlamentui tenka didelė dalis atsakomybės dėl devynerius metus vilkintų reformų, gamyklų uždarymo ir krentančio gyvenimo lygio.
Rinkėjų aktyvumas sekmadienį buvo net 79 proc. Tai gerokai viršija įstatymo numatytus 50 proc., kurie būtini, kad referendumas būtų pripažintas įvykusiu, pranešė Centrinės rinkimų komisijos vadovas Mychailas Riabecas. Rinkėjai pritarė visiems keturiems pasiūlymams, nors apklausos rodė, kad daugelis jų nesupranta pateikiamų konstitucinių klausimų.
Suskaičiavus 1,33 mln. balsų, arba 5 proc. visų balsų, paaiškėjo, kad 83 proc. dalyvavusių rinkėjų pritarė dvejų rūmų parlamento sukūrimui ir sutinka, kad antrieji rūmai atstovautų regioniniams interesams, sakė M. Riabecas.
Net 92,7 proc. rinkėjų pritarė deputatų teisminio neliečiamumo panaikinimui, 90,85 proc. norėjo sumažinti deputatų skaičių, ir 86,91 proc. sutiko, kad prezidentas turi turėti galią paleisti parlamentą, jeigu jis nepriims biudžeto arba deputatai nepajėgs suformuoti daugumos.
"Aukštas aktyvumas patvirtina faktą, kad mūsų piliečiai turi ir gali patys išspręsti svarbius mūsų valstybės ateities klausimus net be tokių gerbiamų organizacijų, kaip Europos Taryba (ET), rekomendacijų", sakė M. Riabecas.
Įmetęs savo balsą, prezidentas žurnalistams išreiškė viltį, kad vėliau šiais metais parlamentas įtvirtins naujuosius jo įgaliojimus šalies Konstitucijoje.
Ukrainos miestų gatvėse surengtos rinkėjų apklausos rodė, jog jie netiki, kad šie pakeitimai iškart suteiks energingą postūmį vangiai vykstančioms rinkos reformoms bei leis netrukus padidinti jų gyvenimo lygį.
"Aš balsuoju "taip", nes svajoju apie geresnę savo vaikų padėtį. Pagerėjimo dar reikia palūkėti, o aš nesu tikra, kad tiek ilgai gyvensiu", pareiškė 70-metė Lvovo gyventoja.
