aA
Vyriausybė trečiadienį pritarė bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos nuostatoms, kurios paremtos principu "pinigai paskui mokinį".
Kaip žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis, ministerijoms pavesta nustatyti "moksleivio krepšelio" dydį. Ministras teigė, jog šis dydis galėtų būti apie 1,5 tūkst. litų per mokslo metus.

Į šį "moksleivio krepšelį" įeina pinigai, skirti ugdymo procesui - mokytojų atlyginimas, vadovėlių, mokymo priemonių įsigijimui, kaimo mokyklose - moksleivių vežimui į mokyklas .

Pasak K. Platelio, mokyklų finansavimo reforma reikalinga ne tam, kad būtų sutaupyti pinigai, o tam, kad jie būtų efektyviau panaudoti.

Ministras prognozavo, kad skirtumas tarp miesto ir kaimo "moksleivio krepšelio" bus, nes kaimo mokyklose yra mažesnės klasės, tačiau jis neturėtų skirtis įvairiuose miestuose.

Šis lėšų skirstymo principas bus įvedamas nuo kitų metų, tačiau kol kas mokykloms tik rekomenduojamas. Privalomas šis principas taps nuo 2002 metų. Lėšos mokykloms pagal "moksleivio krepšelio" dydį kol kas bus skirstomas tik savivaldybėse, o vėliau ir savivaldybėms iš biudžeto bus skiriamos lėšos pagal mokinių skaičių.

Ši tvarka įvedama pagal principą "pinigai paskui mokinį". Šis principas reiškia, kad nustatomas vieningas išlaidų, būtinų privalomojo pagrindinio mokslo standartui pasiekti, lygis vienam mokiniui.

Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, mokiniai ir jų tėvai gali pasirinkti, kokią mokyklą lankyti, ir mokyklų finansavimas priklauso nuo šio pasirinkimo. Kiekvienas mokinys, ateidamas į mokyklą, "atsineša" šį krepšelį, o mokyklos gali savarankiškai spręsti, kaip panaudoti gaunamas lėšas. Todėl geresnės, noriau pasirenkamos mokyklos gaus daugiau lėšų, galės tobulinti ugdymo procesą. Prasčiau besitvarkančias tai privers pasitempti ir persitvarkyti.

Šiuo metu išlaidos vieno mokinio ugdymui atskirose savivaldybėse labai skiriasi, švietimo lėšos nėra efektyviai panaudojamos. Iš dalies tai lemia kaimo ir miesto specifika, tačiau daugiausia šie skirtumai susidaro dėl to, kad mokyklų tinklas nėra racionalus, daug kur yra neužpildytų klasių.

Pakeitus finansavimo tvarką, savivaldybės turės imtis priemonių šio tinklo pertvarkymui, kad mokyklos galėtų išsiversti su normatyvine lėšų suma. Mokiniams renkantis mokyklas, mokymo įstaigų tinklas susiklostys toks, koks bus priimtiniausias jiems ir jų tėvams. Jei "pinigai paskui mokinį" seks ir jam keliaujant iš vienos savivaldybės į kitą, bus išspręsta vienos savivaldybės teritorijoje gyvenančių, bet kitos savivaldybės teritorijoje besimokančių mokinių finansavimo problema. Kadangi į besimokančiojo "krepšelį" galės pretenduoti ir nevalstybinės mokyklos, sustiprės jų tinklas ir mokinių bei jų tėvų pasirinkimo galimybės, mano Vyriausybė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.