aA
LDDP lyderis Česlovas Juršėnas teigia, kad konservatorių nesėkmė renkant merus rodo tautos ir kitų politinių jėgų norą "kuo greičiau demontuoti konservatorių valdžią".
Č. Juršėnas BNS korespondentui sakė, kad pirmasis konservatorių valdžios "demontavimo" etapas buvo po 1997 metų savivaldybių tarybų rinkimų. Juos konservatorių partija laimėjo, gavusi daugiau mandatų nei 1995 metais, tačiau, anot LDDP lyderio, po 1997 metų rinkimų sudarytose savivaldybėse konservatoriai prarado trečdalį turėtų merų.

"Dabar yra antrasis konservatorių valdžios demontavimo etapas, o trečiasis bus po Seimo rinkimų, po kurių konservatorių galios tikrai neliks", teigė Č. Juršėnas.

Jo nuomone, konservatorių nesėkmei įtakos turėjo ir tai, kad ne visur buvo norima sudaryti koalicijas su konservatoriais.

Per savivaldybių rinkimus laimėję 199 mandatus, konservatoriai buvo treti, tačiau tik du konservatoriai tapo merais, ir pagal šį rodiklį konservatoriai nukrito į 7-9 vietą.

Č. Juršėnas teigė, kad daugelyje miestų ir rajonų merais buvo pasirinkti tie žmonės, kurie yra žinomi savo rajonuose ir miestuose bei turi valdymo patirtį.

"Būtent tokių žmonių LDDP partijoje buvo pakankamai daug. Buvo iš ko rinktis", sakė Č. Juršėnas.

"Kadangi savivaldybės buvo labai fragmentuotos, reikėjo žiūrėti ne tiek ideologinių nusistatymų, o kas gali realiai vadovauti ir dirbti tomis sunkiomis sąlygomis. Matyt, mūsų žmonės šiuo požiūriu buvo priimtinesni ir patrauklesni", aiškino jis LDDP sėkmę renkant merus.

Ketvirtadienį išrinkus paskutiniuosius Lietuvos savivaldybių merus, paaiškėjo, kad labiausiai išlošė LDDP.

Buvusi penkta pagal mandatus, LDDP turi 11 merų ir pagal šį rodiklį dalijasi 1-3 vietas su daugiau mandatų laimėjusiomis Naująja sąjunga ir Valstiečių partija.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.