Advokatas L.Šarkys, “Kauno dienai” kalbėdamas apie trečiadienį Vyriausiojo administracinio teismo priimtą jam palankią nutartį, teigė tąkart ketinęs apginti tik savo teises: “Kreipdamasis į teismą nemaniau, kad būtent mano situacija taps tokia svarbi, o visą savo ieškinį suformulavau dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo”.
L.Šarkys pripažino, kad daugeliu atvejų pareigūnų bylos iš esmės yra skirtingos, nes vienų jos yra sustabdytos, kiti jau laukia sprendimo, o didelė dalis valstybės tarnautojų kol kas išvis nesikreipė į teismą dėl jiems neišmokėtų pinigų. Tačiau akivaizdu, kad nuo L.Šarkio bylos sprendimo daug kas priklausys ir turės nemažos įtakos kitų pareigūnų teisminiuose ginčuose.
“Teismai turės remtis šios bylos sprendimu ir privalės vadovautis Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu”, - konstatavo L.Šarkys.
Vis dėlto L.Šarkys svarsto, kad premjeras Algirdas Brazauskas, sakydamas, jog neketina išmokėti pareigūnų reikalaujamų pinigų, kol kiekvienu atveju neatsiras teismų sprendimai, mėgina sutaupyti valstybei nemažai pinigų. Advokato nuomone, Vyriausybė lauks ir stebės, kiek pinigus susigrąžinti norinčių pareigūnų kreipsis į teismus ir laimės bylas, o kiek iš jų nedrįs to daryti arba dėl kokių nors formalumų bylų nelaimės. Pašnekovas sako, kad kur kas efektyviau šioje situacijoje būtų priimti politinį sprendimą ir išmokėti visiems teisėsaugininkams trūkstamas atlyginimų dalis, tačiau taip pasielgti nesiryžtama, nes šis žingsnis valstybei kainuotų pernelyg daug.
Dabar buvęs pareigūnas sulaukia savo buvusių kolegų prašymų ir atstovauti jiems bylose dėl neteisėto indeksavimo koeficiento bei išmokėto mažesnio darbo užmokesčio, nei priklauso. “Žmonės tikisi, kad galiu atstovauti visuomeniniais pagrindais, bet aš to tiesiog fiziškai nepajėgiu, nes turiu šeimą, darbą”.
Negaliojantys atsisakymai mokėti
Nors L.Šarkiui Kauno apygardos administracinis teismas neišmokėtą darbo užmokestį iš buvusių darbdavių buvo priteisęs dar šių metų vasarį, bet pastaroji nutartis nespėjo įsigalioti, nes Kauno rajono policijos komisariatas netruko ją apskųsti.
“Kauno diena” jau rašė, kad šią savaitę Vyriausiasis administracinis teismas skundą atmetė ir patvirtino, jog “administravimo aktai negali užkirsti kelio reikalauti priteisti darbo užmokestį, nes tokią galimybę nustato įstatymai”. Pastaroji nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Be to, teismas konstatavo, kad valstybės tarnautojas į administracinį teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo gali kreiptis per įstatymuose nustatytą trejų metų terminą, ir tokia teisė negali būti suvaržyta jokiais institucijos vadovo aktais, nustatančiais darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus.
Kadangi L.Šarkys dėl savo pažeistų teisių į administracinį teismą kreipėsi nepraėjus numatytam trejų metų senaties terminui, o teisės aktus, pagrindžiančius sumažintą darbo užmokestį, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, Kauno rajono policijos komisariato atsisakymas sumokėti pareiškėjui nustatyto dydžio darbo užmokestį pripažintas negaliojančiu.
Nors Kauno rajono policija nesutiko išmokėti pinigų, tačiau L.Šarkys prisipažino iš kitų kolegų išgirdęs Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo Gedimino Jasinavičiaus perduotus sveikinimus laimėjus bylą.
Rimtas signalas valdžiai
Buvusio Kauno rajono kriminalisto interesams atstovavęs Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas, džiaugdamasis pastaruoju reikšmingu teismo sprendimu, teigė, kad visi byloje bei jos nutartyje išdėstyti motyvai pagaliau atveria žmonėms galimybes apginti savo teises remiantis Konstitucija: “Deja, iki šiol ne tik valdžios įstaigos, bet ir teismai, spręsdami ginčus, nesiremdavo Konstitucija. Nepaisant to, kad ji būdavo pažeista, o vienokia ar kitokia situacija pagrįsta tik žemesnės pakopos teisės aktais, iki šiol visa tai buvo vertinama kaip teisinga padėtis”.
K.Čilinsko teigimu, pastarasis teismo sprendimas patvirtina ir realizuoja teisinės valstybės sampratą. Advokatas pabrėžė, kad iki šiol nėra buvę rimto teismo sprendimo, galinčio pasakyti valdžiai: “Užteks. Mes apginsime žmogų. Daugiau nebeatiminėkite”.
“Valdžia matė, kad teismai deramai neapgina žmogaus teisių, todėl pasiimti kažkokią dalį uždirbtų pinigų jau tapo savotišku įpročiu. “Sodros” fondui papildyti buvo imama iš pensininkų, o dabar niekam negrąžinama, nors ir nustatyta, kad tai daryta neteisėtai. Po to nuspręsta atiminėti iš pareigūnų. Manau, kad savo taikiniais valdžia pasirinko tuos žmones bei pareigūnus, kurie, jų manymu, nedrįstų niekam skųstis, - kalbėjo advokatas K.Čilinskas. - Šįkart valdininkams, priimantiems tokius neteisėtus bei antikonstitucinius sprendimus, įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, tai bus rimtas signalas, kad privalu klausytis ne tik savo nuomonės, bet ir teisininkų, sakančių, jog tai yra neteisėta”.
Aukščiausi vadovai “atsišaudė”
L.Šarkys policijos įstaigose dirbo kiek daugiau nei dvylika metų. 1992-ųjų balandį Kauno miesto Girstupio policijos nuovadoje policininko stažuotojo pareigas eiti pradėjęs pareigūnas greičiau nei po metų tapo Kauno rajono policijos komisariato kvotėju, jaunesniuoju inspektoriumi. Po ketverių metų nuo darbo policijoje pradžios, vyriškis Policijos akademijoje įgijo teisės bakalauro laipsnį ir jo pareigos buvo paaukštintos bei paskirtas vadovauti kvotos skyriui.
Nuo 1997-ųjų Kauno rajono policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio viršininko pareigos L.Šarkiui policijoje buvo paskutinės, besitęsusios iki praėjusių metų birželio. Nuo tada L.Šarkys ėmė siekti pagrindinio tikslo - susigrąžinti per dvejus metus jam priklausančią ir neišmokėtą atlyginimo dalį.
Dabar advokatu dirbantis vyriškis pasakojo pirmiausiai pradėjęs rašyti laiškus į savo buvusią darbovietę prašydamas suskaičiuoti jam neišmokėtų pinigų sumą. Vėliau tokiu pačiu būdu teisininkas reikalavo grąžinti susidariusią daugiau nei dviejų tūkstančių litų skolą, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė.
“Nors raštuose buvau aiškiai išdėstęs savo motyvus, niekas į juos nekreipė pernelyg didelio dėmesio, todėl teko kreiptis netgi į Policijos departamento vadovą Vytautą Grigaravičių, tačiau sulaukiau tik pastarojo pavaduotojo Kęstučio Tubio atsakymo, esą man yra išmokėti visi pinigai, kaip priklauso”, - prisiminė L.Šarkys.
Būtent tokie aukšto rango policijos vadovų “atsišaudymai” ir vis dažniau pastebimas abejingumas privertė buvusį policijos pareigūną teisybės ieškoti teismuose. L.Šarkys, advokato praktiką pradėjęs šių metų gegužę, pridūrė, kad žinios, įgytos studijuojant teisės magistrantūroje, gerokai pagelbėjo rašant motyvuotą ieškinį teismui.
