Virš vandens, virš vėjo platumų
Tyliai gulas minkštas sniego fonas
Ir alsuoja formos naujumu.
Vėl nakčia ramiai, lėtai pasninga,
Paprasti, nedideli rytai.
Ir atrodo - rimta ir prasminga,
Ką nakty galvojai ir jautei.
Supratai: gyvenimas - gyventi,
Tai - didysis tikslas ir prasmė.
Atsibudęs tyloje Advento,
Tu atgimk Jo nuostabioj giesmėj.
Dieve mano, kaip pasiilgau Advento tylos! Ir tai - ne vien mano kaimiškos vaikystės pasiilgimas. Tiesiog: tokia tyla, toks susikaupimas yra būtinas žmogaus sielai, psichikai... Deja, mes jau esame arba nenormalūs, arba mus tokiais laiko. Vietoj Advento tylos ir susikaupimo - miestai ir miesteliai panardinami į triukšmą, beprotišką šurmulį, - į vadinamas „Kalėdų muges“. Pirkit, šokit, dainuokit... Neužtenka? Nueikite į gražuolių rinkimus, pavyzdžiui, - gruodžio 17-ąją per „Mis Worls Tourism“ pusnuogių panelių pasižiūrėti, per „Lietuvos dainų dešimtuką“ - ir visai nuogų pamatyti... O juk dar mano atminties laikais per Adventą net vestuvių negalima kelti buvo.
O dabar, kaip prieš metus buvo paskelbta, yra tik – „didžiulės, storos, dryžuotos Kalėdos“. Tiksliau - mugė. Tačiau neužmirškime, kad be Advento susikaupimo nebus ir pačių Kalėdų šventės. Kitaip Kalėdos tampa tik dviem, o dabar trim laisvom nuo tarnybos dienom. Arba atsipagiriojimui - po kalėdinės mugės...
Žudydami Adventą, prekijai galabija ir pačias Kalėdas. Panašiai būna ir pavasarį - kai Gavėnią pakeis velykinė mugė. Vietoj šventų Kalėdų ar Velykų gali būti tik „didelės, storos, dryžuotos mugės“.
