aA
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas gina šiuo metu Europos Sąjungos institucijose svarstomą telefono ir elektroninio ryšio duomenų kaupimo direktyvą.
Artūras Paulauskas
Artūras Paulauskas
© DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)
"Norėčiau pasakyti, kad tai nėra sekimo direktyva, nėra leidžiama sekti be teismo, be kitų kontroliuojančių institucijų sutikimo, ten apskritai nieko nekalbama apie pokalbių klausymąsi", - interviu "Žinių radijui" sakė Seimo vadovas.

Priminęs, kad ir dabar telekomunikacijų bendrovės pagal savo nustatytą tvarką "saugo kontaktus tarp įvairių abonentų", A.Paulauskas pabrėžė, jog minėtoje direktyvoje teigiama, kad valstybė turi nustatyti šią tvarką ir įpareigoti privačią bendrovę ar vyriausybinę organizaciją saugoti informaciją apie "tarp abonentų įvykusius kontaktus" nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.

Pasak A.Paulausko, Lietuvoje ir dabar teismui leidus galima sužinoti šiuos duomenis.

"Čia amžinas klausimas - kiek leisti kištis į privatų gyvenimą, kad apsaugoti kitų žmonių gyvybes, sveikatą", - sakė A.Paulauskas.

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas įteisino duomenų kaupimą apie pokalbius telefonu bei elektroninį susirašinėjimą, motyvuojant tai siekimu pažaboti terorizmą bei organizuotus nusikaltimus. Prieš galutinį direktyvos projekto patvirtinimą jam turės pritarti ES šalių teisingumo ministrai.

Priėmus direktyvą, visos ES šalys bus įpareigotos ribotą laiką kaupti duomenis apie elektroninio pašto ir telefono (fiksuoto bei mobiliojo) ryšių laiką, vietą bei ryšio dalyvius, tačiau ne pokalbių turinį. Priėjimą prie šių duomenų turės atitinkamų elektroninių ryšių paslaugų teikimo įmonės. Duomenų iš šių įmonių galės prašyti teisėsaugos institucijos, atsakingos už sunkių nusikaltimų tyrimą.

Kai kurie nepriklausomi ekspertai kritikavo direktyvą, kaip, be kita ko, galinčią sukelti didelę asmeninių ir verslo duomenų nutekėjimo riziką.

Dauguma Lietuvoje išrinktų europarlamentarų taip pat prieštaravo tokios direktyvos priėmimui, motyvuodami tai silpnomis demokratijos tradicijomis ES naujokėse ar nepakankamais teisiniais pamatais.

Tačiau dvi didžiosios EP frakcijos - Europos socialistų frakcija ir Europos liaudies partijos - Europos demokratų (ELP-ED) - buvo sutarusios, kad balsuos už šią direktyvą.

Šia direktyva labiausiai yra suinteresuotos tos šalys, kurioms teko skaudžiai susidurti su terorizmo išpuoliais - Airija, Ispanija, šiuo metu ES pirmininkaujanti Didžioji Britanija bei Švedija.

Pagal bendro sprendimo procedūrą, Europos Parlamentui priėmus pataisas, jas toliau svarstys Europos Taryba. Manoma, kad ji pritars daugumai pataisų, dėl kurių jau buvo susitarta su dviem didžiausiomis EP frakcijomis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.