Vyriausiojo administracinio teismo kolegijos nutartyje teigiama, kad pareigūnai dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo į teismus gali kreiptis per trejus metus. „Administravimo aktai negali užkirsti kelio reikalauti priteisti darbo užmokestį, nes tokią galimybę nustato įstatymai, ir jai įgyvendinti Darbo kodekse nustatytas trejų metų senaties terminas“, - teigiama išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje.
L.Šarkys 2004 metų lapkričio 2 dieną kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno rajono policijos komisariato 2409,88 litų neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigius iki darbo užmokesčio išmokėjimo dienos.
Pareigūnas, remdamasis Vidaus tarnybos statutu, nurodė, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. 2004 metų birželio 21 dieną pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, tačiau iki kreipimosi į teismą dienos jam nebuvo grąžintas priklausantis darbo užmokestis.
Kauno rajono policijos komisariato teigimu priešieškinėje, 2003–2004 metais lėšų darbo užmokesčiui poreikis viršijo komisariatui patvirtintus asignavimus, apskaičiuojant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, todėl buvo vadovaujamasi Vyriausybės nutarimu Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių.
Remiantis šiuo Vyriausybės nutarimu, indeksavimo koeficientas buvo taikomas visiems Kauno rajono policijos komisariato pareigūnams. Jiems buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis. Kauno rajono policijos komisariatas nurodė, kad jis, apskaičiuodamas valstybės tarnautojų darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir išmokėjo pareiškėjui tuo metu priklausantį darbo užmokestį.
Vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad L.Šarkio byla skiriasi nuo kitų administracinių bylų, kuriose asmenys gina savo teises, pažeistas antikonstituciniais įstatymais. „Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas darbo užmokesčio dydis, kuris turi būti mokamas valstybės tarnautojams. <...>Be to, šioje byloje pareiškėjas kėlė materialinį teisinį reikalavimą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, o šio reikalavimo tenkinimas nesiejamas su atsakovo kalte“, - teigiama teismo nutartyje.
Vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius DELFI sakė, kad tokie teismų sprendimai turi būti vykdomi. „Aš visada sakiau, kad teismo sprendimai turi būti vykdomi. Nors tai yra sprendimas dėl vieno asmens, tačiau jau dabar galima numanyti, kad panašių sprendimų galima tikėtis ir kitų pareigūnų bylose“, - teigė G.Furmanavičius.
Teisininkų teigimu šis teismo sprendimas yra labai svarbus, nes juo bus remiamasi nagrinėjant kitų pareigūnų bylas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo. DELFI primena, kad dėl to į teismą dėl atlyginimo dalies priteisimo iš policijos kreipėsi net generalinio policijos komisaro Vytauto Grigaravičiaus žmona, dirbanti Alytaus policijos komisariate. Taip pat, daugybė kitų pareigūnų. Dėl darbo užmokesčio dalies grąžinimo valstybės tarnautojus vienijančios profsąjungos rengė ne vieną piketą visoje Lietuvoje.
Piketais buvo siekiama atkreipti Vyriausybės dėmesį. Premjeras Algirdas Brazauskas daugiau nei prieš mėnesį buvo priėmęs pareigūnus vienijančių profsąjungų atstovais, su kuriais šnekėjo apie nesumokėtą darbo užmokestį, tačiau konkrečių išvadų, be to, kad nuspręsta sudaryti trišalę komisiją, prieita nebuvo.
