Liustracijos komisijos, kuriai šiuo metu vadovauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Dalia Kuodytė, nariai joje dirba visuomeniniais pagrindais, už tai negaudami jokio atlygio.
Pavasarį, iš aukštų valstybės pareigūnų sulaukus kritikos dėl nepakankamai efektyvaus darbo išaiškinant neprisipažinusius slaptuosius sovietinės represinės struktūros - KGB - bendradarbius, buvo pakeista Liustracijos komisijos sudėtis.
Seime tuomet kalbėta, jog iš komisijos, kurios nariai dirba visuomeniniais pagrindais, rezultatyvaus darbo ir negalima tikėtis.
Nors naujosios komisijos, kaip ir ankstesnės, nariai dirba be atlygio, per pusmetį ji sugebėjo išaiškinti daugiau buvusių slaptų KGB bendradarbių, nei ankstesnioji per visą savo gyvavimo laiką.
Nuo šių metų kovo veikianti naujos sudėties tarpžinybinė Liustracijos komisija yra nustačiusi virš 30 KGB bendradarbių, apie 20 pavardžių jau paskelbta.
Dalis išaiškintų KGB bendradarbių nesutiko su komisijos išvadomis ir apskundė jas teismui. Jų pavardės bus paskelbtos tik tuomet, jeigu teismas atmes šiuos skundus. Dar kelios pavardės bus paskelbtos suėjus nustatytam terminui, jeigu per jį ir šie asmenys nesikreips į teismą.
Seime šiuo metu svarstomos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma atnaujinti liustraciją - sovietinių specialiųjų tarnybų buvusių bendradarbių prisipažinimą.
Darbo grupės parengtas naujasis Liustracijos įstatymo variantas numato pakartotiną 12 mėnesių prisipažinimo ir registracijos terminą slapta su buvusios SSRS tarnybomis bendradarbiavusiems asmenims - jį planuojama svarstyti antradienio posėdyje.
Pagal nuo 2000 metų galiojantį įstatymą, buvę KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojai bei slaptieji bendradarbiai privalėjo prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje.
Prisipažinusiųjų duomenys buvo įslaptinti, o nuslėpusiųjų savo KGB praeitį laukė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.
Per nustatytą pusantrų metų laikotarpį liustracijos komisijai prisipažino maždaug pusantro tūkstančio buvusių KGB darbuotojų ir agentų. Manoma, kad KGB slaptųjų bendradarbių buvo kelissyk daugiau ir neprisipažinusiųjų gali būti apie 4,5 tūkst.
Savaitgalį susirinkę buvę politkaliniai taipogi pareikalavo atverti Ypatingąjį archyvą, kuriame saugomos su sovietinėmis spectarnybomis susijusios bylos.
Nuo šių metu įsigaliojęs kontroversiškai vertinamas Dokumentų ir archyvų įstatymas 70 metų apribojo priėjimą prie Ypatingajame archyve saugumų dokumentų. Juos, gavę specialius leidimus, gali tyrinėti tik mokslininkai.
Priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, ribojamas 50 metų po asmens mirties, o jei šio fakto nustatyti neįmanoma - 100 metų nuo dokumento sudarymo.
Ragindami inicijuoti įstatymo pataisą, kuria archyvai būtų atverti visuomenei, anksčiau į prezidentą kreipėsi Pilietinės visuomenės atstovai bei mokslininkai.
Anot mokslo ir kultūros veikėjų, priėjimą prie archyvų ribojančios Dokumentų ir archyvų įstatymo pataisos šiurkščiai pažeidžia pilietinės visuomenės teisę į istorinę atmintį ir daro gėdą demokratinei Lietuvos valstybei.
