Teismų pirmininkų manymu, reikalavimas dėl priimtų sprendimų pasiaiškinti teisėjams ir teismų vadovams - ydinga ir labai pavojinga tendencija, kuri galėtų būti prilyginama bandymui daryti teismams įtaką, siekiui politiškai juos paveikti.
"Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtina paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 114 straipsnių, Teismų įstatymo 2, 3, 46 straipsnių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, kitų tarptautiniais standartais tapusių nuostatų. Jose pabrėžiama, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų, ir draudžiama šiems kištis į teisėjo ar teismo veiklą", - rašoma teisėjų pareiškime.
Jame taip pat pažymima, kad niekas neturi teisės reikalauti, jog teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo, o kiekvienam žmogui valstybė privalo užtikrinti teisę į teisingą teismą, nekeliantį abejonių dėl nešališkumo.
Priešingu atveju tai ateityje galėtų tapti pagrindu Lietuvos valstybės atsakomybei net ir teisingai išnagrinėtoje byloje. Bet kokias panašias apraiškas yra pasmerkęs Europos žmogaus teisių teismas.
Anot teisėjų, Lietuvos valstybė jau yra pralaimėjusi bylų po aukštų valstybės pareigūnų nepamatuotų nagrinėjamos baudžiamosios bylos komentarų. Išankstinis teismų sprendimų vertinimas tampa veiksniu, priešinančiu Lietuvos visuomenę, kenkiančiu valstybės, kaip gerbiančios visuotinai įtvirtintas žmogaus teises, tarptautiniam autoritetui, rašo trijų teismų vadovai.
Teisėjai sako, kad jiems gerai suprantamas visuomenės susirūpinimas dėl pilietinės ir teisinės valstybės vertybių įtvirtinimo ir išsaugojimo mūsų šalyje. Teismų gebėjimai ginti demokratinės visuomenės iškovojimus privalo būti visuomenės stebimi ir vertinami. Tačiau kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad ne mažiau svarbu, jog tokiais teismų sprendimų komentarais nebūtų pakenkta teisingam teismo procesui.
Atsižvelgdami į Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus ir šalies konstitucines nuostatas, užtikrinančius kiekvieno teisę į nešališką teismą, nekaltumo prezumpciją, teisėjai primena politikams, kitiems valstybės pareigūnams, kad būtina susilaikyti nuo neįsiteisėjusių teismo sprendimų komentavimo.
Nemažai Lietuvos politikų ir visuomenės atstovų komentarų sukėlė praėjusią savaitę V.Greičiaus vadovaujamo Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuriuo per apkaltą dėl Konstitucijos pažeidimų ir priesaikos sulaužymo nuo prezidento posto nušalintas Rolandas Paksas išteisintas dėl kriminalinių kaltinimų išdavus valstybės paslaptį. Konstitucinės teisės ekspertai pabrėžė, kad šis teismo sprendimas nepanaikina R.Pakso konstitucinės-politinės atsakomybės ir nepaneigia apkaltos rezultatų.
Trečiadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimu įpareigojo Migracijos departamentą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje Rusijos piliečiui, eksprezidento R.Pakso buvusiam finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, kuris pripažintas kaltu grasinęs R.Paksui.
