aA
Praktikoje dažnai kyla problema dėl tiekėjo (rangovo) pasiūlymo įvertinimo, kuomet tiekėjo pasiūlyme perkančioji organizacija (toliau – PO) randa akivaizdžių aritmetinių klaidų, kurios gali įtakoti tiekėjų pozicijų pasiskirstymą preliminarioje ir galutinėje pasiūlymų eilėje, o tuo pačiu ir pirkimo laimėtojo nustatymą.
Skaičiai, verslas
Skaičiai, verslas
© Corbis/Scanpix
Dažniausiai tai nutinka vykdant viešąjį pirkimą, kuomet PO pasirenka ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų su daugybe vertinimo parametrų (pvz. transporto priemonių detalių ir agregatų pirkimai, elektros prekių ir įrangos pirkimai ir t.t.)

Pažymėtina, kad analizuojant šią situaciją ir remiantis LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis negalima daryti vienareikšmiškos išvados šiuo klausimu, nors Viešųjų pirkimų tarnyba prie LR Vyriausybės paprastai preziumuoja, kad pasiūlymas, pateiktas su klaidomis, neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų.

Galiojanti Įstatymo redakcija nereglamentuoja šių aspektų. Tačiau, aiškinant Įstatymą sisteminiu požiūriu bei vadovaujantis LR CK įtvirtintais šalių sąžiningumo ir protingumo principais, galima daryti išvadas, kad:

a) jei tiekėjas sąžiningai klydo, ir aritmetinės (skaičiavimo) klaidos kilo dėl techninio broko, PO (prieš tai paprašius tiekėjo paaiškinimo dėl to, žr. Įstatymo 33 str. 1 d.) turėtų perskaičiuoti pateiktas reikšmes ir įvertinti pasiūlymą, - jei tai yra įmanoma, neiškreipiant paties pirkimo esmės, bei su sąlyga, kad toks perskaičiavimas nepažeis kitų tiekėjų teisėtų interesų. Kitų tiekėjų interesai laikytini pažeistais, jei dėl perskaičiavimo gali pasikeisti tiekėjo vieta preliminarioje pasiūlymų eilėje;

b) tuo atveju, jei tiekėjas žinomai klaidingai pateikė neteisingus paskaičiavimus, toks pasiūlymas turėtų būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų nustatytų reikalavimų, nes vadovaujantis tiek privatinėje tiek ir viešoje teisėje priimtu bendru principu nesąžiningos šalies interesai negali būti ginami taip pat kaip ir sąžiningos šalies.

Žinomai klaidingais reikėtų laikyti tokius paskaičiavimus, kuriuose klaidos turi sistemingą pobūdį, yra akivaizdžiai ne atsitiktinės ir kurių nepastebėjus pasiūlymas su klaidomis galėtų būti įvertintas geriau nei kitų tiekėjų.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti ginčų su tiekėjais, rekomenduotina pačiuose pirkimo dokumentuose aiškiai nustatyti aritmetinių klaidų taisymo procedūras.

Vykdant pirkimą pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, neretai nutinka taip, kad tiekėjas nepateikia kurio nors kriterijaus reikšmių, ir PO kyla klausimas kaip vertinti tokį pasiūlymą. Įstatyminis viešųjų pirkimų reglamentavimas prioritetą teikia griežtam (biurokratiniam) pirkimų procedūrų reguliavimui.

Todėl, paprastai, pirkimo sąlygose išvardinant bei apibrėžiant minimo pirkimo sąlygas, nėra jokių nuorodų į tai, kad visos arba kai kurios pirkimo sąlygos tėra rekomendacinio pobūdžio ir išreiškia viso labo tik PO pageidavimus.

Vienintelis protingas, tinkamas ir pagrįstas pirkimo sąlygų aiškinimas bei vertinimas yra toks, kad sąlygos įtvirtina privalomuosius reikalavimus, inter alia, pasiūlymo pateikimo bei išreiškimo tvarkai (formai ir turiniui), nuo kurių nėra galimas ar leistinas joks nukrypimas.

Sąlygos ir jose nustatyti reikalavimai suformuluojami tokiu būdu, kad bet koks nukrypimas nuo sąlygų - laikytinas įtvirtintų reikalavimų neatitikimu, todėl darytina vienareikšmiška išvada – pirkimo sąlygose išdėstytos nuostatos, reikalavimai pasiūlymo pateikimo turiniui ir formai, yra privalomi ir imperatyvūs, o bet koks jų nesilaikymas (ar/ir tik dalinis laikymasis) yra tiesioginis pagrindas tiekėjo pasiūlymą pripažinti neatitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimų.

PO pirkimo dokumentuose privalo nustatyti aiškiai vertinimo kriterijaus reikšmių pateikimo tvarką. Jei tiekėjas nepateikia kriterijaus reikšmių ir pirkimo dokumentuose nėra nuostatos, kad tiekėjui nepateikus pasiūlyme duomenų (arba pateikus tik dalinai) pagal atitinkamą vertinimo kriterijų, pasiūlymas arba atskiros jo pozicijos tokiu atveju būtų vertinamas (0) nuline reikšme (ar nuliu balų), tai toks pasiūlymas neatitinka sąlygų reikalavimų.

Tokiu atveju, PO, vadovaujantis Įstatymo 33 str. 2 d. 2 papunkčiu ne tik gali, bet ir privalo atmesti tokį pasiūlymą (arba dėl atitinkamos pirkimo dalies, jei pirkimas suskaidytas į dalis) kaip „neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų“. PO to nepadarius, kyla PO veiksmų ir priimamų sprendimų teisėtumo klausimas.

Tokia išvada grindžiama tuo, kad Įstatymo 4 str. nustato, kad PO vykdydama viešąjį pirkimą, privalo užtikrinti pagrindinių pirkimo principų: lygiateisiškumo ir nediskriminavimo laikymąsi. „Lygiateisiškumas reiškia diskriminacijos, įvairių nepagrįstų privilegijų suteikimo tam tikriems asmenims draudimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-231/2000). „ LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-495-2004).

Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartyje civ.b. Nr. 3K-3-416/2004 taip pat aiškiai konstatuojama, jog „tik nuoseklus ir tikslus Sąlygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be išimties tiekėjų atžvilgiu, gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją“.

Akivaizdu, kad šių Įstatymo 4 str. įtvirtintų principų nesilaikymas, būtų pagrindas pripažinti viešąjį pirkimą ir/atskirus PO sprendimus neteisėtais.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ja neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija.

Konsultacijas rengia advokatų Kalyčio, Rukštelės ir partnerių kontora „Acta Juris“, Vilnius, Verkių g. 52, LT-09190 Vilnius, tel./faks. +370 5 273 86 45, el. paštas advokatai@vap.lt