Tačiau Seimo opozicijos lyderį papiktino tai, jog šeštadienio naktį Briuselyje vykusių derybų metu nuošalyje paliktas Seimas.
"Premjeras Europos reikalų komiteto buvo suvaržytas elgtis principingai, o mandatas buvo griežtas - derybose laikytis Liuksemburgo derybinio pasiūlymo, jei keisis reikalai iš esmės, sušaukti neeilinį ERK posėdį", - sakė A.Kubilius.
Tačiau, pasak opozicijos lyderio, nors suderėta ženkliai mažiau, nei siūlė Liuksemburgas savo pirmininkavimo ES metu prieš pusmetį, Seimo Europos reikalų komitetas į neeilinį posėdį sušauktas nebuvo.
"Sprendžiant iš premjero pasisakymų, Lietuva prarado apie 30 proc. struktūrinių fondų pinigų, palyginti su tuo, ką siūlė Liuksemburgas. Tai yra esminis pasikeitimas, bet neeilinio ERK posėdžio nei penktadienį, nei naktį iš penktadienio į šeštadienį nebuvo sušaukta. Sprendimas priimtas, bet jo nesilaikė Vyriausybė", - sakė A.Kubilius.
Seimo opozicijos lyderis sutiko, jog "visuotinės euforijos dėl laimėjimų fone kai kam tai gali pasirodyti smulkmena", tačiau derybininkų sprendimo Briuselyje apsieiti be Seimo neketina nuleisti tylomis.
"Žadu šioje visuotinio džiaugsmo atmosferoje ERK iškelti principinį klausimą, ar tai, kas nusprendžiama ERK dėl Vyriausybės pozicijos, Vyriausybei privaloma, ar šiaip sau palinkėjimai vykstant į Briuselį", - sakė A.Kubilius.
Briuselyje iki šeštadienio paryčių vykusiose derybose Bendrijos narės susitarė dėl ES finansinės perspektyvos 2007-2013 metais.
2007-2013 metų ES biudžete Lietuva, palyginti su pirminiu ES pirmininkaujančios Didžiosios Britanijos pasiūlymu, papildomai išsiderėjo 340 mln. eurų struktūrinės paramos ir 50 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo fondui.
Iš viso Lietuva gaus beveik 400 mln. eurų iš ES biudžeto, tuo tarpu pagal pasiūlymą, kurį liepos mėnesį pateikė ES pirmininkavęs Liuksemburgas, Lietuva būtų gavusi 600 mln. eurų iš Bendrijos biudžeto.
Sutarimas dėl ES 2007-20013 metų finansinės perspektyvos buvo priimtas po ilgų ir sunkių derybų šeštadienio naktį.
Po dvi dienas trukusių ginčų pasiektas susitarimas panaikino finansinio paralyžiaus grėsmę ir atkūrė tam tikrą pasitikėjimą savo jėgomis po virtinės nesėkmių, kurios Bendriją persekiojo visus metus ir tarp kurių yra Prancūzijos bei Olandijos rinkėjų pareikštas "ne" dėl pirmosios ES konstitucijos.
Persilaužimas įvyko Didžiajai Britanijai sutikus per septynerius metus sumažinti savo grąžinamąją permoką 10,5 mlrd. eurų ir padidinus 2007-2013 metų ES biudžetą iki 862,3 mlrd. eurų - iki 1,045 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) nuo 1,03 proc., buvusių ankstesniame pasiūlyme. Biudžetas yra maždaug 13 mlrd. eurų didesnis, nei siūlė šiuo metu ES pirmininkaujantys britai.
