A.Ažubalis laiške premjerui pažymi, jog skirtingai nuo kitų socialdemokratų frakcijos Seime narių, minėtą rezoliuciją parėmė ir krašto apsaugos ministras, LSDP vicepirmininkas Gediminas Kirkilas. Tuo tarpu kitas LSDP vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis savo netrukus po to paskelbtame "Memorandume dėl Lietuvos ir Rusijos santykių" kategoriškai pasisako prieš Seimo rezoliuciją.
"Minėtame memorandume V.Andriukaitis kviečia Jūsų vadovaujamą partiją (o tuo pačiu ir Jus -Vyriausybės vadovą, LSDP deleguotus ministrus) peržiūrėti Lietuvos valstybinės politikos kertines nuostatas Rusijos Federacijos atžvilgiu.(...) Ar pritariate Memorandume išsakytam teiginiui, kad Lietuva, pasisakydama už RF Kaliningrado srities demilitarizavimą, pažeidžia Lietuvos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos sutartį "Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų", sudarytą Maskvoje 1991 m. liepos 29 d.?", - klausia A.Ažubalis.
Konservatorius taip pat prašo premjero atsakyti, ar jis pritaria teiginiui, kad Kaliningrado srities demilitarizavimo siekis, įtvirtintas 1996 metų Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje įvardintus valstybės interesus, susijusius su Kaliningrado sritimi: "Lietuvos interesai Kaliningrado srityje - geros kaimynystės ir ekonominės, prekybinės bei kultūrinės partnerystės santykių palaikymas, ekonominės ir socialinės pažangos šioje srityje skatinimas, Kaliningrado srities greitesnis įtraukimas į europinius bendradarbiavimo procesus"?
Taip pat klausiama A.Brazausko, ar jis pritaria V.Andriukaičio memorandume išsakytam raginimui atšaukti ar "ilgam laikui įšaldyti" įstatymą "Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo", kuris, A.Ažubalio manymu, iš esmės yra raginimas nepaisyti Konstitucijos, nes prieštarauja Tautos suvereniteto principui?
A.Ažubalis primena, jog reikalavimas Rusijai atlyginti okupacijos žalą buvo 1992 m. birželio 14 d. patvirtintas referendumu.
"Ar pritariate memorandume išsakytam teiginiui (V.Andriukaičio - BNS), kad "Lietuvoje taip pat vyrauja konservatyviųjų ir politologų bei apžvalgininkų formuojamos neigiamos tendencijos Rusijos atžvilgiu. Jas dažnai sustiprina ir Seimo Pirmininko, užsienio reikalų ministro pasisakymai, o taip pat ir šalies Prezidento laikysena"?, - klausia A.Ažubalis.
Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis neseniai paragino atšaukti Seime priimtą rezoliuciją, kurioje pateikiamas politinis Rusijos naikintuvo "Su-27" avarijos Lietuvoje vertinimas, bei iš esmės keisti santykių su Rusija politiką, Rusiją pripažįstant strategine Lietuvos partnere, atšaukti arba įšaldyti Seime priimtą įstatymą dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo.
Tokius siūlymus buvęs parlamentaras V.Andriukaitis išdėstė savo parengtame "Memorandume dėl Lietuvos ir Rusijos santykių", kurį išsiuntinėjo Socialdemokratų frakcijos Seime nariams, partijos vadovybei.
Seimas, įvertinęs Rusijos naikintuvo "Su-27" avarijos pamokas, įpareigojo Vyriausybę siekti nuolatinės NATO oro policijos misijos Baltijos šalių oro erdvėje.
Rezoliucijoje, kurią parengė parlamentinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), konstatuojama, kad "Rusijos vykdomi Lietuvos oro erdvės pažeidimai yra pasikartojančio pobūdžio", pažymima, jog Rusija neužtikrina savo karinių ginkluotų orlaivių skrydžių saugumo, o tokie skrydžiai arti Lietuvos ir kitų ES ir NATO sąjungininkių oro erdvės kelia grėsmę. Vyriausybei siūloma "tobulinti ir stiprinti nacionalinės bei regioninės oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir valdymo sistemą", numatant tam reikiamas lėšas.
Rezoliucijoje pasisakoma už Kaliningrado srities, į kurią skrisdamas Lietuvoje sudužo Rusijos naikintuvas "Su-27", demilitarizavimą.
V.Andriukaičio manymu, užuot kalbėjusi apie Kaliningrado srities demilitarizavimą, Lietuva geriau galėjo pasisiūlyti į pagalbą Rusijai, užtikrinant jos karinių orlaivių skrydžių saugumą, padedant modernizuoti Kaliningrado srities karines bazes, kad šios atitiktų ekologinius, sveikatos, saugumo aukštesnius standartus.
Pagal šias ir daugelį kitų savo tezių V.Andriukaitis siūlė parengti socialdemokratų poziciją, inicijuoti diskusijas su koalicijos partneriais.
2004 metais tuometinis Seimo pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis kartu su dar dviem parlamentarais buvo įtartas paėmęs kyšį. Seimui nesutikus, kad parlamentarai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, įtarimus neigęs V.Andriukaitis pats atsisakė Seimo nario mandato. Šių metų vasarį Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų kyšininkavimu.
