Kelios dienos iki priimant šį sprendimą Vyriausybė gavo 9 puslapių Aplinkos ministerijos išvadas, kuriose siūloma įvertinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiklą. "Aš neabejoju, kad apskritis savo darbo neatliko, nebuvo deramos statybų kontrolės", - "Ekstrai" sakė aplinkos ministro patarėjas Alfonsas Macaitis.
Nors dėl Aplinkos ministerijos informacijos Vyriausybė iki šiol nepriėmė sprendimo, tai nesutrukdė Algirdo Brazausko vadovaujamai Vyriausybei V.Lukošienę antrai kadencijai (2006-2010 metams) deleguoti į atsakingą instituciją. Nuo 2004 metų buvusi įtakingo komiteto, kurio nuomonė privaloma regioninės politikos, aplinkos apsaugos ir švietimo srityse, narė, V.Lukošienė į užsienyje vykstančius posėdžius išdumdavo net neinformavusi Vyriausybės vadovo, kad Klaipėdos apskritis lieka be viršininko. Posėdžiai Atėnuose, Briuselyje, Prahoje ir kituose Europos miestuose per metus trunka vidutiniškai 60 darbo dienų. Komiteto nariai tomis dienomis gyvena viešbučiuose, gauna komandiruotpinigius, padengiamos ir jų kelionės išlaidos.
Vyriausybės kanceliarijos personalo skyriaus duomenimis, Klaipėdos apskrities viršininkė iš anksto nebuvo pranešusi nė apie vieną komandiruotę. Dėl šio V.Lukošienės akibrokšto buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo. Du mėnesius tyrusi apskrities viršininkės komandiruotes, komisija šių metų gegužę skyrė jai tarnybinę nuobaudą - pastabą už Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento pažeidimą.
O nepraėjus nė pusmečiui, V.Lukošienę Vyriausybė vėl delegavo į Regionų komitetą Briuselyje. Komiteto nariai yra savivaldybių ir regionų politikai ir atstovauja įvairiausioms Europos Sąjungos vietos ir regionų administracinių institucijų veiklos sritims. Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba privalo atsiklausti Regionų komiteto nuomonės, kai priima sprendimus, susijusius su vietos ir regionų administracinėmis institucijomis.
Nejaugi šiame svarbiame Lietuvai komitete niekas kitas iš Klaipėdos regiono, taip pat ir miestų merai, nesugebėtų atstovauti pajūriui, išskyrus V.Lukošienę? Nors ši viršininkė sulaukė pašaipos prisipažinusi, kad vadovauja apskričiai neturėdama Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano ir net nebandžiusi juo aprūpinti savo pavaldinių, kontroliuojančių statybas Kuršių nerijoje, akivaizdu, kad Vyriausybė neabejoja V.Lukošienės tinkamumu dirbti tarptautinėje organizacijoje.
A.Brazauskas okupacijos metais sukauptą nomenklatūrinį vadovaujančių kadrų atrankos principą jau sėkmingai pritaikė ne tik Vilniuje, bet primetė ir Briuseliui. Todėl skiriant Lietuvos atstovus į prestižinius postus Europos Sąjungos struktūrose, dažniau atsižvelgiama į partinę priklausomybę ir net tėvus, o ne į Lietuvą pristatančių žmonių sugebėjimus. Antai į ES aukštus postus deleguojama vis daugiau Maskvos ir Leningrado partinių mokyklų absolventų ar kitaip su partine nomenklatūra susijusių asmenų. Neseniai konkursą laimėjusi Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti buvusi žemės ūkio viceministrė, Finansų ministerijos sekretorė Natalija Kazlauskienė-Kazarina, kurios tėvai į Lietuvą pokario metais atvyko su Vetrovo divizija. Šiuo metu ES institucijose dirba apie 350 lietuvių.
Pirmadienio "Ekstroje" taip pat skaitykite:
„Mažeikių nafta“: skaidrumas ir grėsmės nacionaliniam saugumui
