Estijos jūrų akademijoje ketvirtadienio rytą per kariūnų rikiuotę buvo pagerbtas "Estonia" jūreivių, baigusių šią mokyklą, atminimas.
Remiantis bendros Estijos, Suomijos ir Švedijos komisijos versija, laivo konstrukcijose buvo trūkumų, dėl kurių keltas negalėjo būti "atviros jūros" klasės laivu.
Tarptautinės komisijos išvadoje, pateiktoje 1997 metų gruodį, pažymima, kad per audrą bangos nuplėšė neteisingai sukonstruoto kelto pirmagalio vartų užraktus. Vanduo užtvindė kelto krovinių denį, laivas apvirto ir per keliasdešimt minučių nuskendo.
Ataskaitoje komisija neapkaltino dėl laivo žūties nei kelto įgulos, nei jo savininkų, nei laivą pastačiusios Vokietijos statyklos "Meyer Werft", nei sertifikavimo biuro.
Estijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos spauda svarstė ir svarsto daugybę kelto "Estonia" žūties versijų, remdamasi įvairiais ekspertais.
Vienoje jų teigiama, kad laivo pirmagalyje buvo padėta bomba, kurios sprogimas nuplėšė priekinius vartus. Šią versiją aktyviai remia keltą pastačiusi statykla, bet komisija tai paneigė, nes pirmagalyje sprogimo pėdsakų nerasta.
Rusijos spaudoje populiari versija, kad kontrabandininkai mėgino plaukiančiame laive atidaryti vartus ir į jūrą išstumti sunkvežimius su uždraustomis prekėmis.
Laivų statyklos interesams atstovaujantys ekspertai apkaltino kelto savininkus, kad "Estonia" įgula neprofesionaliai aptarnavo laivą, todėl laivo pirmagalio pritvirtinimai susidėvėjo ir surūdijo.
