Nuo šių metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo praėjusiais metais valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyva Seimo palaiminti alkoholio vartojimo ribojimai. Draudžiama alkoholio reklama, sutrumpintas prekybos laikas, iki 20 metų nukeltas potencialių vartotojų amžius.
Tačiau vienai didžiausių problemų, įvardijamai tiek medikų, tiek plačiosios visuomenės – tai yra, stipriojo alaus plastikinėje taroje ribojimams – vietos valdančiųjų darbotvarkėje neatsiranda iki šiol.
Dar praėjusiais metais LVŽS atstovai žadėjo, kad prie šio klausimo bus sugrįžta Seimo rudens sesijoje, o kliūtimi spartesniam sprendimų priėmimui buvo įvardintas apsisprendimas kreiptis į Europos Komisiją (EK), atsiklausiant, ar Lietuva galėtų įvesti ribojimus stipriojo alaus taros dydžiui.
Seimo rudens sesija jau pasibaigė, tačiau jokie projektai, susiję su „bambaliniu“ alumi, joje pateikti nebuvo. Kaip išsiaiškino DELFI, valdantieji iki šiol nesikreipė ir į EK.
Žadėjo sutvarkyti per vasarą
Su alkoholio vartojimu kovoti žadėję „valstiečiai“ praėjusių metų gegužę atmetė Seimo nario „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio pateiktas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta mažinti stipriojo alaus plastikinės taros talpas priklausomai nuo pilstomo gėrimo stiprumo. Šiuo metu stiprųjį alų leidžiama pardavinėti ne didesnėse kaip litro plastikinėse pakuotėse.
Kaip tuo metu DELFI aiškino Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė, prie stipraus alaus draudimų parlamentarai turėjo grįžti rudens sesijoje. Problemą žadėta nagrinėti remiantis Latvijos, gavusios EK leidimą įvesti tam tikrus ribojimus „bambaliniam“ alui, pavyzdžiu. Priėmus vienašališkus sprendimus, Lietuvai esą galėjo grėsti EK sankcijos dėl laisvo prekių judėjimo ribojimo.
Valdantieji, kalbėję tiek apie stipraus alaus taros talpos, tiek apie alkoholio koncentracijos mažinimą, žadėjo pavesti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui atlikti apžvalgą, kurios argumentais būtų remiamasi derantis su EK. Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK) tada vadovavusi „valstietė“ Agnė Širinskienė aiškino, kad su EK ketinama derėtis ne tik dėl „bambalinio“ alaus, bet ir dėl spiritinio vyno, degtinės mažose pakuotėse ribojimų.
„Taip, tai yra derybinė procedūra, taip, per vasarą mes tą dalyką sutvarkysime. Vertinant iš ES teisės perspektyvos, galima prekių judėjimo suvaržymus pagrįsti visuomenės sveikatos išimtimi, ir tikrai šiuo atveju matau perspektyvą, kad tuo pavyks pagrįsti, nes Lietuvoje „bambalinio“ alaus vartojimo segmentas tikrai yra didelis“, – vasaros pradžioje DELDI žadėjo A. Širinskienė.
Valdančiųjų prioritetai pasikeitė?
„Nežinau. Reikia sugrįžti prie šitos temos ir pažiūrėti“, – ketvirtadienį DELFI sakė Seimo vicepirmininkė R. Baškienė, paklausta, kokie sprendimai rengiami dėl „bambalių“ ribojimo.
Ji aiškino, kad neseniai pasibaigusioje parlamento rudens sesijoje dėmesys buvo sutelktas į biudžeto priėmimą ir „Sodros“ klausimus, todėl dėl „bambalių“ valdantieji „šiek tiek užsimiršo“.
„Visos idėjos, išsakytos tiek svarstant Alkoholio kontrolės įstatymą, tiek kitus, nėra pamirštos, tačiau šiandien mes negalime teigti, kad jau yra konkretūs išdiskutuoti siūlymai. Šiame etape dar norime padaryti ir parlamentinę kontrolę. Pažiūrėti, kaip priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas veikia, ar jis pasiteisino, kokie gyventojų ir verslo lūkesčiai, ir tik tada, įvertinus realią situaciją, būtų galima grįžti prie kitų pasiūlymų ir galvoti, reikia jų ar ne“, – aiškino R. Baškienė.
Buvusi SRK pirmininkė A. Širinskienė, šiuo metu vadovaujanti parlamentiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui, DELFI patvirtino, kad dėl „bambalių“ į EK nebuvo kreiptasi.
„Kol kas ne, nes, kiek žinau, vis dar derinamos pozicijos dėl taros apimties. Jei kalbėtume apie procedūras, turėtų registruoti kažkas – tikėtina, kad Seimo nariai, pasinaudodami savo iniciatyvos teise – įstatymo projektą. Kai projektui po pateikimo Seimas pritaria, pagal procedūrą tada yra paprastai kreipiamasi į EK“, – kalbėjo politikė.
Jos teigimu, kai bus susitarta, kokie turėtų būti apribojimai tarai, į kurią pilstomas stiprusis alus, „projektas atsiras“. „Dabar yra tarpsesijinis laikotarpis, kai Seimo nariai ir užsiima teisės aktų rengimu. Tikiuosi, kad greičiausiai bus pabaigtas rengti ir šitas projektas. Aš jo juodraščius esu mačiusi“, – aiškino A. Širinskienė.
Akcentas – komiteto pirmininkės projektas
Naujoji SRK pirmininkė „valstietė“ Asta Kubilienė DELFI taip ir nesugebėjo atsakyti, kokie teisės aktai dėl „bambalių“ ribojimo rengiami.
„Buvo trys projektai, dėl kurių reikėjo kreiptis į EK. Vienas buvo dėl mano, kad nebūtų vaikiškų gėrimų ar žaislų alkoholio tarą imituojančiose pakuotėse. Kiti buvo Pauliaus Saudargo. Vienas, kad būtų draudžiama labai maža tara, o kito neatsimenu, bet tikrai žinau, kad buvo du, nes mes tikrai kalbėjome, kad reikėtų trimis klausimais kreiptis – dėl to, kad jeigu vienas, pavyzdžiui, nepraeitų, tai kiti du gal praeis. Kažkaip šitaip“, – dėstė ji.
„Tikrai žinau, kad kalbama apie P. Saudargo projektą, dėl to, kad jis manęs vis klausinėja, kada mes jau kreipsimės į tą EK. Kadangi dabar baigėsi Seimo sesija, tai kovo mėnesį mes bandysime tą pateikimą daryti“, – aiškino A. Kubilienė.
Konservatorius P. Saudargas su frakcijos kolega Vytautu Kernagiu iš tiesų praėjusių metų gegužę registravo projektą, kuriuo siūlyta uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais puodelio tipo pakuotėse su nuplėšiamais dangteliais. Taip pat jie siūlė sumažinti gėrimų, kurie gali būti išpilstomi į plastikinę tarą, tūrinę etilo alkoholio koncentraciją nuo 7,5 iki 6 procentų.
Pati A. Kubilienė dar 2016 metų gruodį registravo didelį rezonansą sukėlusį projektą, kuriame buvo numatoma uždrausti nepilnamečiams parduoti žaislus ir maisto produktus, jei jų dizainas primena alkoholį ar jo tarą.
Nė viename iš šių projektų apie anksčiau minėtus „bambalių“ tūrio ribojimus, dėl kurių žadėta derėtis su EK, nekalbama.
„Tvarkietis“ R. Žemaitaitis, kurio siūlymai dėl „bambalių“ ribojimo pernai buvo atmesti, DELFI teigė, kad sutiktų valdantiesiems perleisti savo projekto autorystę.
„Tą projektą derinau su Latvijos atstovais – buvo sprendžiama, kaip iš Baltijos valstybių rinkos išstumti „bambalinį“ alų, kuris yra Rytų Europos problema. Būtent todėl EK turime pateikti konkrečius argumentus, kodėl siekiame taros ribojimo. Latviai savo jau pasiekė. Mes darėme tą patį, bet pas mus viskas stovi, nes, mano įsitikinimu, LVŽS tų ribojimų nenori“, – tvirtino parlamentaras.
Vadina kaimo prakeiksmu
„Bambaliai“, arba „pūslės“, yra kaimų prakeiksmas. Gyvenau kaime, taigi puikiai žinau situaciją. Dar ir dabar užeinu pas kaimynus kaime, o ten patvoriuose „bambaliai“ mėtosi, – DELFI pasakojo su kaimo realybe nuolat susiduriantis Laimonas (pavardė redakcijai žinoma, neskelbiama pašnekovo prašymu).
Pasak jo, kadangi normalių gėrimų kaimo žmonės neįperka, renkasi pigų stiprų alų.
„Tokį, kurio vienos stiklinės per mažai, o dviejų jau per daug. Pamenu, buvo toks protą nuraunantis „Žaibo“ alus. Mano šeimoje buvo etapas, kai tėvas nuolat pirkdavo tą alų, gerdavo, pats to nejausdamas apgirsdavo, o tada prasidėdavo kivirčai. Mama tuščius butelius kišdavo į krosnį, o močiutė sukarpydavo ir iš jų pindavo keselius“, – kalbėjo vyras.
Laimonas sakė laukiantis, kada „principingieji „valstiečiai“ imsis šio kaimus nuodijančio siaubo. „Tada patikėsiu, kad jiems žmonių gerovė rūpi nuoširdžiai“, – pabrėžė pašnekovas.
Praėjusių metų pabaigoje viešai skelbti tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys atskleidė, kad pernai kovą smarkiai padidinus akcizų tarifus, sumenko visų kategorijų alkoholinių gėrimų pardavimai, tačiau sunkaus alkoholizmo problemos šalyje šie rinkos pokyčiai nesprendė – „bambalinio“ alaus pardavimai ir toliau liko aukštumose.
Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis DELFI sakė, kad tokia situacija – natūrali, nes stiprusis alus plastikinėje taroje tebėra pigiausias svaigusis gėrimas, kurį gali įsigyti priklausomybės kamuojami asmenys.
„Realiai „bambalis“ pabrango maždaug 30 centų, ir tai nelabai ką keičia, ypač, jei nors kiek didėja pašalpos“, – aiškino jis.
Absoliučiai girti žaloja esančius šalia
Alytaus rajone jau 6 metus sėkmingai vykdomos programos, pagal kurią gelbėjami į alkoholio liūną įklimpę žmonės, atstovė, Alytaus rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė DELFI sakė, kad pagrindinė kaimuose gyvenančių ir priklausomybę turinčių asmenų svaiginimosi priemonė – būtent stiprusis alus plastikinėje taroje.
„Tie žmonės sako: nuo stipraus alkoholio greičiau „nusmingi“, nieko neatsimeni, o „bambalinio“ – „ilgas grojimas“, jį ilgai gurkšnoji, pasidėjęs prie lovos, „bambalys“ tuštėja lėčiau. Ir taip apsvaigę jie vaikšto dienų dienas, savaites, mėnesius“, – apgailestavo ji.
Lietuvos realybę atskleidžia policijos suvestinės. Naujųjų metų laikotarpiu jos mirgėjo nusižengimais, padarytais apsvaigusių asmenų.
Gruodžio 30-osios vidurnaktį Mažeikiuose išgertuvių metu kilus konfliktui, nuo alkoholio apsvaigusi moteris peiliu sužalojo neblaivų (2,45 prom.) vyrą. Gruodžio 31-osios vakarą Pakruojyje neblaivus (3,07 prom.) vyras išgertuvių metu kilus ginčui, sužalojo kitą neblaivų (3,4 prom.) vyrą.
Sausio 1-osios naktį Kupiškio rajono Salamiesčio miestelyje neblaivi (2,34 prom.) sesuo ginčo metu peiliu sužalojo neblaivų (2,14 prom.) brolį. Panašiu metu Pakruojo rajono Javydonių kaime neblaivus (1,51 prom.) sūnus sumušė neblaivią (1,58 prom.) motiną.
Iš karto po Naujųjų Biržų rajone neblaivus (3,29 prom.) sūnus užpuolė neblaivų (2,2 prom.) tėvą. Rokiškio rajone neblaivus (2,62 prom.) vyras smurtavo prieš neblaivų (2,62 prom.) posūnį. Tai – tik mažoji dalis skelbtos statistikos.
