Jis pareiškė, kad "tuo atveju, jei būtų nuspręsta palikti Baltarusijoje strateginį branduolinį ginklą, sankcionuoti jo panaudojimą galėjo tik aukščiausioji Rusijos karinė politinė vadovybė".
'Tik iš Maskvos buvo galima operatyviai vadovauti visiems daliniams ir junginiams, galintiems naudoti branduolinius užtaisus. Be to, tas vadovavimas buvo reglamentuotas ne tik administraciniais, bet ir specialiais techniniais metodais - labai saugiais ir patikimais", - pažymėjo pašnekovas.
Tuo tarpu buvęs Baltarusijos gynybos ministras Piotras Čiausas pareiškė, kad respublikos vadovybė paskubėjo išgabenti strateginį branduolinį ginklą į Rusiją. "Mes be reikalo forsavome strateginio branduolinio ginklo išvedimą iš Baltarusijos", - pareiškė jis.
"Aš, ir ne tik aš, norėjome prilaikyti "Topol" (strateginį antžeminio bazavimo raketų kompleksą). Tai buvo labai šiuolaikiški mobilūs kompleksai, kurių eksploatavimo laikas labai ilgas. Buvo sudarytos idealios sąlygoms jiems laikyti", - sakė eksministras.
"Ši ginkluotė, - tęsė jis, - nereikalavo sudėtingo aptarnavimo, be to, nereikėjo reguliariai keisti branduolinio užtaiso. Rusijoje šie kompleksai iki šiol tebėra ginkluotės sudėtyje ir bus dar ilgai".
Buvęs Baltarusijos gynybos ministras Pavelas Kozlovskis mano, kad Minskas pasielgė teisingai, atsisakydamas strateginio branduolinio ginklo.
"Aš nesigailiu, jog dalyvavau išvedant iš Baltarusijos strateginį branduolinį ginklą. Buvau tokio sprendimo šalininkas", - pareiškė jis žurnalistams.
"Kas kita, kad mes siūlėme Rusijai išmokėti kompensaciją už gerą Baltarusijos valią, už jos poziciją strateginio branduolinio ginklo požiūriu", - sakė P.Kozlovskis.
