aA
Praėjus beveik metams po "oranžinės revoliucijos" Europos Taryba pripažino, kad Ukraina žengia pirmuosius teigiamus žingsnius kelyje į demokratinę teisinę valstybę, tačiau kartu pareikalavo tolesnių pastangų.
Ukrainos suirutės metu Kijevo gatvėse klesti oranžinių balionų prekyba.
Ukrainos suirutės metu Kijevo gatvėse klesti oranžinių balionų prekyba.
© Reuters/Scanpix
Trečiadienį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad prezidentas Viktoras Juščenka nesusidorojo su savo paties užsibrėžtais tikslais - imtis gilių politinių, socialinių ir ekonominių reformų.

Parlamentarai iš 45 Tarybai priklausančių šalių, be kita ko, kritikavo didelį korupcijos mastą bei plačiai paplitusią prekybą žmonėmis Ukrainoje, taip pat intensyvias pozicines kovas, dėl kurių rugsėjį buvo atleista vyriausybė. Deputatai priekaištavo dėl nepakankamo teisinio saugumo ir pliuralistinės žiniasklaidos bei spaudos laisvės trūkumo.

Europos Taryba pareikalavo daugybės tolesnių reformų, tačiau kartu pripažino, kad šis kelias po dešimties totalitarinės sistemos metų yra sunkus.

Prezidento pareigas pradėjęs eiti V. Juščenka sausį paskelbė apie reformas. Svarbiausiu Kijevo tikslu jis pavadino šalies narystę Europos Sąjungoje (ES). Kelias ten yra sunkus, tačiau nebūtinai ilgas. Ukraina nuo 1995-ųjų yra Europos Tarybos narė.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.