Sargai tapo šeimininkais
Dabartinis KTU rektorius profesorius Ramutis Bansevičius tegali apgailestauti, kad ir vėl teks minti teismų slenkstį. Pastaraisiais metais KTU ne kartą bylinėjosi su savo darbuotojais Lionginu ir Anna Tarandomis, prižiūrinčiais Kapitoniškėse, Kauno marių regioninio parko teritorijoje, įsikūrusią sporto ir poilsio bazę.
Prieš 15 metų bazės teritorijoje Kaišiadorių rajone apsigyvenę Tarandos ne tik prižiūrėjo stovyklavietės teritoriją, bet vietoj ten buvusios lūšnos atstatė gražų namą. Būtent dėl jos sutuoktiniams ne vienerius metus teko bylinėtis teismuose su savo darbdaviais. Šiandien Tarandoms priklauso ir stovyklavietės teritorijoje esantis gyvenamasis namas, ir keli kiemo statiniai: šulinys, pavėsinė bei šiltnamis.
Prieš kelis mėnesius aplink gyvenamąjį namą buvo suformuotas ir sklypas, atsidūręs sporto ir poilsio bazės viduryje.
Norėjo susitarti geruoju
KTU atstovai prisipažino gerokai nustebęs, kai šį pavasarį pamatė, kuo virto Tarandoms leistas privatizuoti medinis namelis. Tačiau dar didesniu siurprizu tapo žinia, kad tuometiniai aukštosios mokyklos darbuotojai, be darbdavių žinios, sugebėjo aplink sodybą suformuoti 55 arų sklypą bei gauti Kauno apskrities viršininko pritarimą.
“Nesuprantu, kaip Tarandoms pavyko suformuoti sklypą universitetui nežinant”, - iki šiol negali atsistebėti aukštosios mokyklos vadovas R.Bansevičius.
Analizuodamas pastarųjų metų įvykius, KTU rektorius pripažįsta, kad stovyklavietės administratoriams buvo pernelyg nuolaidžiaujama.
“Dabar akivaizdu, kad visą tą laiką buvome per daug delikatūs. Mes, mokslininkai, norėjome susitarti geruoju su darbuotojais, kuriems iš pradžių buvo leista privatizuoti pusę rekonstruoto namo, o vėliau teismas jiems priteisė ir antrąją dalį”, - sakė R.Bansevičius, kuris tuomet, kai prasidėjo ši paini istorija, universitetui dar nevadovavo.
Tik iš kolegų kalbų apie bazės dalybas buvo girdėjęs ir dabartinis KTU Ūkio tarnybos direktorius Povilas Petrauskas, pripažinęs, kad verslo pasaulyje toks patalpų, o vėliau ir žemės perėmimo scenarijus sunkiai įsivaizduojamas.
Prašo to, kas priklauso
Tuo tarpu Lionginas ir Anna Tarandos įsitikinę, kad jie visiškai teisėtai tapo sodybos šeimininkais. Dabartiniai jų reikalavimai gauti sklypą - taip pat paremti įstatymais.
“Kai prieš penkiolika metų sutikome apsigyventi bazės teritorijoje ir ją saugoti bei tvarkyti, su KTU atstovais sutarėme, kad vėliau mums bus leista privatizuoti gyvenamąjį namą ir gauti žemės sklypą. Dar prieš penkerius metus universiteto vadovai mums žadėjo skirti du hektarus, tačiau, atėjus naujai vadovybei, planai pasikeitė. Vėliau mes nusileidome ir sutikome, kad sklypas būtų 55 arų, tačiau su mumis niekas net nekalba”.
Kad Tarandų reikalavimai skirti sklypą yra teisėti, neneigia ir KTU Ūkio tarnybos direktorius P.Petrauskas. Tačiau universiteto vadovai ketina derėtis tik dėl 20 arų sklypo.
Toks pasiūlymas L.Tarandai sukėlė juoką.
“Pagal Žemės įstatymą, mes galime pretenduoti į dviejų hektarų dydžio kaimo sodybinį sklypą. Mes sutikome nusileisti, tačiau vis tiek esu laikomas piktavaliu žmogumi, nors prašau to, kas man priklauso, t.y. žemės, kurią mes naudojame jau penkiolika metų”, - įrodinėjo sodybos savininkas, pridūręs, kad kažkada jam buvo žadėta atkelti į Kapitoniškes 1,3 ha paveldėtos žemės.
Jis įsitikinęs, kad KTU vadovai prieštarauja jo planams tik todėl, kad patys neva jau yra susiradę kam išnuomoti sporto ir poilsio kompleksą, o potencialūs nuomotojai nenori nieko girdėti apie teritorijos viduryje atsiradusį privataus žemės lopinėlį.
Dėl susidariusios situacijos L.Taranda netgi kreipėsi į Seimo kontrolierius ir vieną iš Kaune išrinktų parlamentarų, kurie jau domisi, ar už KTU planų išnuomoti bazę neslypi ketinimai ją kartu su sklypu parduoti.
Nesuskubo įteisinti turto
“Tai visiškai nepagrįstos kalbos. Poilsio ir sporto bazę planuojame ir toliau išlaikyti. Ten ir toliau ilsėsis studentai, dėstytojai. Tik ieškosim naujų administratorių, kuriems ją nuomosime. Nėra net kalbos apie tai, kad šį turtą galėtume parduoti, nes žemė priklauso valstybei, kurią mes valdome patikėjimo teise nuo 1973-iųjų”, - neigė pasklidusias kalbas KTU rektorius.
Ūkio tarnybos vadovas P.Petrauskas pridūrė, kad senatas šių metų birželį priėmė sprendimą pirkti visas paslaugas, kurios nėra susijusios su studijomis ir mokslu. Viliamasi, kad, išnuomojus sporto ir poilsio bazę, universitetas už nuomą per metus gaus daugiau lėšų nei pastaruoju metu, kai kasmet pastatams išlaikyti ir darbuotojams samdyti skiriama apie 60-70 tūkst. litų, o uždirbama tiek pat arba dar mažiau.
Žinoma, naujiesiems administratoriams teks derintis su teritorijos viduje gyvenančiais Tarandomis. Beje, L.Taranda iš KTU buvo atleistas vos prieš mėnesį, o jo žmona iki šiol oficialiai tebėra poilsio ir sporto bazės valdytoja.
Tačiau kaipgi atsitiko, kad prieš penkiolika metų šioje teritorijoje apgyvendinti darbuotojai sugebėjo tapti dalies pastatų savininkais? Tokių savo planų Tarandoms nebūtų pavykę įgyvendinti, jeigu KTU vadovai per 15 metų būtų bent jau susirūpinę įteisinti visus stovyklavietėje esančius pastatus ir nustatyti teritoriją, kurioje šie stovi.
Kadangi to nebuvo padaryta, Tarandos be vargo privatizavo gyvenamąjį namą, o dabar siekia įsiteisinti ir žemės sklypą. KTU leidimo jiems net ir nereikėjo, nes oficialiai universitetas nėra šios žemės valdytojas.
Ūkio tarnybos vadovo P.Petrausko įsitikinimu, būtent Tarandos neatliko savo pareigų ir nepasirūpino, kad jų prižiūrimas turtas būtų oficialiai įteisintas.
Tačiau A.Tarandienė tvirtina iki šiol turinti įgaliojimus tik valdyti jai patikėtą turtą, o ne rūpintis juridiniais reikalais: “Universitete dirba šitiek daug žmonių, tarp jų - teisininkų ir juristų. Nežinau, kodėl niekas netvarkė turto įregistravimo klausimų. Man toks darbas tikrai nebuvo pavestas”.
Teks bylinėtis
Atrodo, kad vienai didžiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų nebuvo itin įdomu, kaip valdomas valstybės jai patikėtas turtas. Antraip vargu ar L.Taranda drįstų girtis, jog turi ankstesnių KTU vadovų parašais patvirtintus dokumentus, pagal kuriuos universitetas sutinka jam skirti net 1,5 ha žemės.
Oficialiai Kapitoniškių stovyklavietės pastatai KTU vardu įteisinti tik šių metų liepos pabaigoje. Šiuo metu paskubomis rūpinamasi ir žemės reikalais. Žinoma, dokumentuose turės būti ir bendraturčių Tarandų parašai.
Vakar KTU vadovai lankėsi Kauno apskrities viršininko administracijoje, kur domėjosi, ar būtų įmanoma panaikinti įsakymą, pagal kurį Tarandoms skirtas 55 arų sklypas. Tačiau nieko paguodžiančio mokslininkai neišgirdo. Jiems patarta kreiptis į teismą.
Susitikime dalyvavęs viršininko pavaduotojas Valdemaras Šerkšnys “Kauno dienai” patvirtino, kad tik teismas gali panaikinti ankstesnio administracijos vadovo priimtą sprendimą.
“Universitetui belieka tik bylinėtis. Pagal įstatymus, asmuo turi teisę šalia savo namo turėti ir žemės valdą. Jeigu universitetas būtų oficialiai sutvarkęs žemės dokumentus, be jo žinios jokie sprendimai nebūtų priimti”, - teigė V.Šerkšnys, pridūręs, kad jeigu jau universitetas leido iškilti privačiam namui, tai dabar turi leisti ir įsigyti žemės.
