Gyvybės neišgelbėjo
Socialiniai darbuotojai vis dažniau kartoja žodį „susvetimėję“.
Toks apibūdinimas puikiai tinka vaikams, kurie vengia rūpintis savo tėvais. Kartais atžalos net nepastebi, jog po tuo pačiu stogu gyvenanti mama miršta iš bado.
Klaipėdos ligoninėje mirė 78 metų miesto gyventoja.
Ji į reanimacijos skyrių buvo atvežta iš savo namų Turgaus gatvėje. Ją į gydymo įstaigą atvežė greitoji.
Tačiau net medikų priežiūra neišgelbėjo moters gyvybės. Močiutei diagnozuotas bendras kūno išsekimas.
Gydytojų teigimu, išsekimą sukelia ne tik badas. Žmogus prarasti jėgas gali ir dėl prastos kokybės maisto ar dėl to, kad organizmas nesugeba pasisavinti maistingųjų medžiagų.
Vis dėlto viena aišku, sūnus turėjo pastebėti, jog motinos sveikata šlubuoja. Pats jis sunkiai vaikšto.
„Patikrinome šios moters duomenis. Paaiškėjo, kad jos pajamos buvo nemažos. Ji galėjo išsikviesti mūsų tarnybos darbuotoją, kad atneštų maisto. Mirties iš bado tikrai buvo galima išvengti“, - sakė Socialinės paramos centro Socialinių paslaugų skyriaus vadovė Rasa Jurgutienė.
Nevengia ir smurto
Šiuo metu Klaipėdoje gyvena apie 200 vienišų senolių. „Daugelis jų turi suaugusių vaikų. Tačiau kaip juos galima priversti rūpintis savo tėvais?“ - klausė R.Jurgutienė.
Civiliniame kodekse įteisinta, jog rūpintis senais tėvais - vaikų pareiga. Regis, teismas galėtų įpareigoti laikytis šios nuostatos.
Tačiau, anot pašnekovės, senoliai apie galimybę kreiptis į teismą nė girdėti nenori. Todėl ir daugėja vienišų žmonių, kuriuos atžalos palieka likimo valiai.
Skaudžiausia, pasak R.Jurgutienės, yra tai, jog tėvai savo vaikams perrašo visą savo turtą. O šie nesidrovi išmesti seno tėvo į gatvę, kad šis „netrukdytų“ gyventi padovanotame bute.
Pasitaiko atvejų, kad vaikai net pakelia ranką prieš senus tėvus. Tačiau šie ir tuomet tyli.
Duoną atiduoda vaikams
Senoliams nelengva patekti ir į senelių globos namus. Savivaldybės sprendimu vieniši senoliai siunčiami į uostamiesčio senelių globos namus, Laugalių bei Padvarių pensionatus.
Tačiau pirmenybė apsigyventi šiose globos įstaigose teikiama I grupės invalidams bei žmonėms, kurie yra sulaukę daugiau nei 75 metų.
Nepaisant šių apribojimų, patekti į senelių namus daugiau norinčiųjų, nei ten yra vietų. Šiuo metu eilės apsigyventi Klaipėdos senelių globos namuose laukia 37 asmenys, į Laugalių pensionatą - 23, į Padvarių - 31.
Vieta globos įstaigoje atsilaisvina tik tada, kai miršta kuris nors globotinis.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės teigimu, už gyvenimą globos namuose atskaičiuojama 80 proc. senolio pensijos.
Tačiau ši suma negali viršyti dviejų bazinių pensijų dydžio, t.y. 400 litų per mėnesį.
Jei senelių namuose atsidūręs klaipėdietis turi mokius vaikus, jiems už tėvų išlaikymą reikia mokėti. Viena atžala per mėnesį turi sumokėti 62 litus.
Klaipėdos senelių globos namų direktorės pavaduotoja Nijolė Jankantienė teigė, jog daugeliui čia gyvenančių klaipėdiečių vaikams patiems reikia paramos. „Skaudu žiūrėti, kai senukas taupo duonos riekelę, kad ją galėtų atiduoti darbo neturinčiai ar net po šiukšlynus besirausiančiai atžalai“, - pasakojo N.Jankantienė.
Prižiūri svetimi
Vaikų pamirštus, eilės globos namuose nesulaukiančius garbaus amžiaus klaipėdiečius turi prižiūrėti Socialinės paramos centro lankomosios priežiūros darbuotojos.
Keliais šimtais senolių rūpinasi tik 19 tokių specialisčių. Jos senukams perka maistą, verda valgį, tvarko namus.
Tačiau visos šios paslaugos yra mokamos. Mokėti nereikia tik tiems, kurių pajamos neviršija 387 litų.
Kitiems už maisto produktų pirkimą reikia mokėti 1-2 litus, už maisto gaminimą - iki 5 litų.
Brangiausiai kainuoja generalinis buto tvarkymas. Senolis turėtų sumokėti beveik 43 litus.
„Vienišų senų tėvų, kuriuos vaikai palieka likimo valioje, nuolat daugėja. Valstybė kol kas pajėgi jais pasirūpinti. Tačiau gali būti, kad netrukus ir ji nebepajėgs tais senukais rūpintis“, - sakė R.Jurgutienė.
