„Aš suprantu, kad G. Landsbergis neturi ką veikti, kaip tik kurti sąmokslo teorijas. Kai sakau, ką jie (konservatoriai – DELFI) norėjo padaryti, bandydami iš valdančiosios koalicijos išvesti socialdemokratus, aš kalbu ne apie sąmokslą, bet apie scenarijų, kuris buvo akivaizdus. Bet kai jis kalba, kad kažkas naudojasi teisėsauga, tai jau yra sąmokslo teorija, nes niekas niekada jokia teisėsauga nesinaudojo. Tiesiog jie atlieka savo funkcijas, ir politikai turi vienaip ar kitaip reaguoti į tai, ką, kaip informaciją, gauna iš teisėsaugos“, – DELFI sakė R. Karbauskis.
Taip jis reagavo į viešą G. Landsbergio pareiškimą, kuriame Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis sureagavo į paties R. Karbauskio praėjusią savaitę DELFI konferencijoje išsakytus teiginius, esą teisėsaugos institucijos su šituo Seimu bendrauja kaip niekada atvirai ir glaudžiai, o šis pasitikėjimas gali būti nulemtas to, kad dabartinis premjeras Saulius Skvernelis buvo vidaus reikalų ministras.
G. Landsbergis paskelbė, kad, nors ir yra įsitikinęs, jog R. Karbauskis, „siekdamas savo asmeninių politinių tikslų, viešai skelbė netiesą apie tai, kaip valdantieji naudojasi teisėsaugos jiems teikiama informacija“, tačiau taip jis metė įtarimų šešėlį ant visų teisėsaugos institucijų, kad šios „pamina demokratinio pasaulio taisykles, įtvirtintas Lietuvos Konstitucijoje, ir kad sutinka būti naudojamos kaip valdančiųjų politikų įrankis šantažuojant ar manipuliuojant Seimo nariais, siekiant apriboti jų laisvą valią, Konstitucija įtvirtintą laisvo mandato principą ir priverčiant tokiu būdu palaikyti valdančiosios daugumos politinius sprendimus.“
Todėl TS-LKD lyderis paragino teisėsaugos institucijų vadovus išsklaidyti visas politikams ir visuomenei kylančias abejones ir išsamiai atsakyti į keliamus klausimus dėl galimų santykių su valdančiųjų atstovais.
„Valstiečių“ lyderis: tai jau politinio vertinimo dalykai
„Pasakysiu, kad informacijos srautas iš teisėsaugos politikams dabar nė kiek ne didesnis, nei buvo iki šiol. Bet, matyt, per daug buvo interesų ankstesnėse valdžiose, galbūt ypač – konservatorių valdymo laikotarpiu, turiu omenyje santykius su verslu ir taip toliau, nes tuo metu partijas verslas dar galėjo finansuoti. Turbūt labai pasiilgstama tų laikų, bet jie baigėsi“, – kalbėdamas apie G. Landsbergio pareiškimą, DELFI sakė R. Karbauskis.
Jis tikino, kad spalio 19 dieną suburta parlamentinė tyrimo komisija, kuri turėtų išsiaiškinti politikų ir verslo galimus ryšius, ir kurios funkcijos yra pavestos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), vadovaujamam LVŽS atstovo Vytauto Bako, yra bandymas aiškintis klausimus, kurie „išeina iš teisėsaugos veiklos lauko ir yra jau politinio vertinimo dalykai“.
„Negaliu kitaip vertinti to pareiškimo, kaip tik truputį juokingą ta prasme, kad Seimo narys, kuris, beje, politikoje aktyvus dar nebuvo, kai konservatoriai valdė Lietuvą, matyt, nelabai norėtų, kad tuose tyrimuose vienur ar kitur skambėtų ir pavardės tos partijos narių, ir įmonės, su ta partija susijusios. Bet šis tyrimas nėra nukreiptas prieš nieką konkrečiai. Jis skirtas išsiaiškinti, kokie ryšiai, santykiai yra tarp politikų ir verslo įmonių, kas yra apibrėžta neseniai suformuotos komisijos užduotimis“, – aiškino R. Karbauskis.
Jis samprotavo, kad galbūt G. Landsbergiui „skaudoka“ supratus, kad „valstiečių“ šis tyrimas negali paliesti, nes tai esą „visai kitokia politinė jėga nei partijos, kurios valdžioje buvo ilgus metus“.
„Bet tai nėra priežastis, kodėl neturėtumėme eiti ta kryptimi ir kalbėti apie tai. Mes nenorime, kad kada nors tai įvyktų nei su mūsų partija, nei su kokia nors kita. Todėl tai darysime (tęsime tyrimą – DELFI) ir tikimės bendradarbiavimo su visais, nes tose komisijose yra visų partijų atstovų. Reikia ne kurti sąmokslo teorijas, bet bendradarbiauti, pašalinti abejones arba konstatuoti tam tikras aplinkybes, kurios mums atrodytų pavojingos nacionaliniam saugumui“, – aiškino LVŽS pirmininkas.
Aiškino, kad slapta informacija į išorę nepatenka
Paklaustas, ar abejonių dėl situacijos negalėjo sukelti jau anksčiau diskutuotos aplinkybės, kad kartu su LVŽS į politiką atėjo nemažas būrys buvusių teisėsaugininkų, galbūt galinčių pasinaudoti ankstesniais ryšiais, R. Karbauskis sakė: „Pasikartosiu – teisėsaugos pasitikėjimas šita valdžia tikriausiai yra didesnis ir dėl to, kad joje yra žmonių, kurie patys buvo teisėsaugos organuose“.
„Bet tai nė kiek nekeičia teisėsaugos funkcijų ir pareigų: esu tikras, kad niekas niekada neprašė jų pateikti kažkokios slaptos informacijos, jeigu tie žmonės neturi teisės dirbti su slaptais duomenimis. Nėra jokių įstatymo pažeidimų, nėra net požymių tokių. Aš tik jaučiu vieną dalyką: bijomasi tų tyrimų, tik nežinau, kodėl“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Jis tikino kad su teisėsaugos teikiama informacija susipažinti galimybę turi tik tie politikai, kuriems suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, o gauti duomenys nebus viešinami tol, kol bus gautas teisėsaugos pritarimas.
„Dėl to jokių grėsmių nekyla. Tiesiog reikia atsakingai suprasti, jog neįmanoma tylėti ir netirti situacijų, kurios, mūsų nuomone, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Nutylėdami mes prisiimtumėme politinę atsakomybę už tai, kad ignoruojame. O ignoruoti nieko nereikia – reikia atlikti savo pareigą. Teisėsauga tai puikiai daro, ir mes, politikai, turime atlikti savo pareigas“, – tvirtino „valstiečių“ pirmininkas.
