Šių metų viduryje valdantieji džiaugsmingai pranešė: pirmąkart suskaičiuota, kiek valstybė turi nekilnojamojo turto, kiek kainuoja jo išlaikymas ir kiek pajamų būtų galima gauti jį naudojant efektyviau.
„Vien tie pakeitimai, kuriuos siūlome, perėjimas prie centralizuoto valdymo, nereikalingų funkcijų atsisakymas, realizuoti nereikalingus objektus ir galiausiai peržiūrėti nuomos sutartis, ar jos atitinka rinkos kainas, atsisakyti neatlygintino panaudos davimo.
Iki metų pabaigos padarius tuos pakeitimus, vien per metus leistų taupyti 20 mln. Eur“, – birželį kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Vis dėlto jo žodžiai, panašu, prasilenkia su realybe. Pelno siekiančių verslo įmonių organizacijos toliau nemokamai naudojasi prestižinėmis patalpomis, kurios priklauso valstybei.
Premjero patarėjas Tomas Beržinskas naujienų agentūrai BNS pirmadienį teigė, kad dabartinė Vyriausybė nėra sudariusi naujų panaudos sutarčių, vis dėlto tai – nevisai tiesa.
Pvz., kaip jau pranešė DELFI, už 750 kv. m patalpas Vilniuje prie Operos ir baleto teatro 20 metų nieko nemokėjusi Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir toliau jomis naudojasi nemokamai.
Būtent ši Vyriausybė nusprendė kol kas nenutraukti spalio 25 d. pasibaigusios panaudos sutarties su LPK.
Be to, vasario mėnesį su Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ji pasirašė naują sutartį dėl kitų valstybei priklausančių patalpų panaudos.
Tiesa, šios sutarties pasirašymas, anot patarėjo, buvo tik „techninis“, mat atitinkamas ankstesnės Vyriausybės nutarimas buvo priimtas 2016 m. lapkritį, o įsigaliojo šių metų vasario 1 d.
Nors LVK patalpos mažesnės, tačiau 282 kv. m Gedimino prospekto pradžioje su vaizdu į Katedrą, matyt, vertos, ne ką mažiau.
Nuo seno nemokamai valstybei priklausančiomis patalpomis Algirdo gatvėje naudojasi ir smulkesnius verslininkus vienijanti Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK).
Be to, birželį DELFI taip pat aprašė, kaip Antakalnyje, T. Kosčiuskos g. esantys 1,2 tūkst. kv. m ploto istoriniai rūmai buvo perduoti privataus verslo atstovus vienijantiems Vilniaus Prekybos, pramonės ir amatų rūmams (PPA).
„Aš manau, kad tam tikros lengvatos bent didžiosioms verslo organizacijoms, vienijančioms keliasdešimt šakinių organizacijų, tai bent dar kurį laiką tikrai to reikia. Ypač, kai ši Vyriausybė kalba apie socialinį dialogą.
Čia yra tam tikra paskata ir minimumas – pagrindinė bazė, kurią turint organizacija gali gyvuoti ir išgyventi sunkesnius laikus“, – kodėl mokesčių mokėtojai turėtų išlaikyti verslo organizacijas BNS aiškino LVK vadovas Valdas Sutkus.
Jo teigimu, verslo organizacijos yra nuskriaustos, nes kitaip nei profesinės sąjungos, dovanų negavo jokių patalpų.
Vis dėlto ne visos verslo organizacijos tiesia ranką į valstybės kišenę. Štai užsienio kapitalo įmonėms atstovaujanti asociacija „Investuotojų forumas“ 77 kv. m patalpas Totorių gatvėje nuomoja iš privataus asmens.
Beje, LPK, LVK, PPA, „Investuotojų forumas“ ir dvi profesinės sąjungos su Vyriausybe pasirašė garsų Nacionalinį susitarimą, kuriuo taip džiaugiasi valdantieji.
Susitarimas susitarimu, bet ar nebus taip, kad valdžia (ne tik ši, bet ir ankstesnės) kai kurių organizacijų palankumą tiesiog „nusiperka“ veltui joms atiduodama naudoti valstybinį NT?
Kaip čia neprisiminus praėjusių metų diskusijų dėl naujo Darbo kodekso, kuriose tiek tuometinis socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius, tiek jo įpėdinis S. Skvernelis labiau palaikė verslo organizacijų poziciją, o profesinės sąjungos tuo metu nuolankiai tylėjo.
Štai toks tas „socialinis dialogas“, kai visų mokesčių mokėtojų turtu ir pinigais išlaikomos organizacijos, ginančios tik labai siauros visuomenės grupės interesus.
