Daugiau kaip 30 valandų trukusiose derybose daugiausia diskusijų sukėlė Austrijos siūlymas dėl alternatyvų Turkijos visateisei narystei. Po intensyvių ministrų diskusijų ir dvišalių ES pirmininkaujančios šalies konsultacijų buvo pasiektas sprendimas pradėti derybas su Turkija.
Derybų tikslas yra narystė, tačiau iš anksto negalima garantuoti sėkmingos derybų pabaigos. Sutarta, kad Turkijai nesugebėjus baigti derybų ar nesant ES pasirengimo priimti Turkiją, Turkiją bus stengiamasi išlaikyti Europos struktūrose.
"Sprendimas dėl Turkijos ir Kroatijos narystės derybų pradžios yra išskirtinės svarbos Europos istorijoje. Jis parodo, kad ES plėtros procesai su Vidurio ir Rytų Europa nesibaigia. ES pasirengusi pradėti narystės derybas su visomis šalimis, kurios atitinka keliamus reikalavimus. Tai turėtų būti padrąsinantis signalas mūsų rytinėms kaimynėms", - sako Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Valionis.
Iš Rytų Europos valstybių aktyviausiai ES nare trokšta tapti Ukraina. Lietuva jau yra deklaravusi savo paramą Ukrainai jos kelyje į ES. Gruzija bei Moldova taip pat yra išreiškusios norą artimiau bendradarbiauti su ES. Kalbėdamas apie būsimas derybas su Turkija, A.Valionis pažymėjo, kad pradedamas sudėtingas ir ilgai truksiantis procesas, kurio rezultatus sunku prognozuoti iš anksto.
"Turkijai keliami reikalavimai derybose bus griežtesni nei buvo mūsų stojimo derybose. Derybų sėkmė priklausys ne tik nuo Turkijos pastangų, tačiau ir nuo ES pasirengimo priimti Turkiją", - sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Derybos su Turkija galės būti sustabdytos, jeigu Turkija nesilaikys laisvės, demokratijos ir teisės viršenybės principų ar neužtikrins žmogaus teisių apsaugos. Derybų tempas priklausys nuo Turkijos reformų spartos, ES teisės aktų įgyvendinimo, gerų kaimyninių santykių palaikymo ir Turkijos pastangų sprendžiant Kipro salos suvienijimo klausimą. Derybos dėl Turkijos narystės negalės būti baigtos anksčiau nei 2014 metais. Derybų metu numatoma taikyti įvairius instrumentus - ilgi pereinamieji laikotarpiai, išimtys ar nuolatiniai saugikliai.
Sprendimas dėl Kroatijos narystės derybų pradžios buvo priimtas po JT karo nusikaltimų tribunolo prokurorės Carlos del Ponte ataskaitos, kurioje buvo konstatuota Kroatijos bendradarbiavimas su tribunolu.
"Lietuva visada palaikė Kroatijos narystę Europos Sąjungoje. Kroatija įrodė, jog bendradarbiauja su tribunolu ir nusipelno pradėti narystės derybas", - teigia A.Valionis.
Susitikime nuspręsta, jog Kroatijos bendradarbiavimas su tribunolu bus stebimas derybų procese. Derybos galės būti sustabdytos, jei Kroatija ateityje neužtikrintų visaverčio bendradarbiavimo su tribunolu. Kroatijos besąlyginis bendradarbiavimas su karo nusikaltimų tribunolu iki šiol buvo keliamas kaip sąlyga tvirtinti jos ryšius su ES.
