Lietuvos iniciatyvoje, kurią pateikė Seimo narys Gediminas Jakavonis, akcentuojama, jog Antrojo pasaulinio karo metu Baltijos jūros dugne palaidotas cheminis ginklas tampa vis aktualesne tarptautinės bendruomenės problema, intensyvėjant šios jūros dugno naudojimui valstybių ekonominiais tikslais, pranešė parlamentaro padėjėja.
Šią rezoliuciją palaikė visos valstybės, kurių krantus skalauja Baltijos jūra, išskyrus Vokietiją. Be Latvijos, Estijos Lietuvos, Lenkijos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos, šią iniciatyvą palaikė ir Jungtinės Karalystės, Italijos, Olandijos, Šveicarijos, Kroatijos, Čekijos valstybių parlamentarų delegacijos ETPA.
Susirūpinimas Baltijos jūros apsauga kilo po to, kai rugsėjo pradžioje Rusija ir Vokietija susitarė tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu, apeinant kitas Europos Sąjungos nares. Lietuvos aplinkosaugininkai teigia, kad tokio dujotiekio tiesimas sukels pavojų gamtai, ypač, jeigu bus paliesti pusę amžiaus jūros dugne dūlantys cheminiai ginklai.
Lietuvos aplinkosaugininkai mano, kad tiesiant dujotiekį iškyla reali grėsmė "užlipti" ant čia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų palaidoto cheminio ginklo, kurio kapinynai išmėtyti po visą Baltijos jūrą. Įvairių šalių mokslininkai iki šiol nesutarė, ar 60 metų po vandeniu išbuvę ginklai su cheminiu užtaisu vis dar pavojingi, tačiau mano, kad ekologinės nelaimės grėsmė tebėra didelė.
Iškart po Antrojo pasaulinio karo nacių Vokietiją nugalėjusios SSRS ir jos sąjungininkės Baltijos jūroje nuskandino apie kelis tūkstansčius tonų bombų ir artilerijos sviedinių su cheminiais užtaisais.
