Priimtu teisės aktu Seimas įteisino karinių vienetų, sudarytų iš karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, siuntimą į karines operacijas nuo 2018 m. sausio 1 iki 2019 m. gruodžio 31 dienos.
„Dalyvavimas tarptautinėse operacijose - tai priemonė įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus tarptautiniam saugumui ir stiprinti NATO kolektyvinę gynybą, Europos Sąjungos (ES) bendrojo saugumo ir gynybos politiką, Jungtinių Tautų taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą. Jei norime, kad mus kažkas gintų, mes taip pat turime prisidėti prie kitų gynybos. Būdami gavėjai tos naudos prisidedame tiek, kiek galime, tiek atsižvelgiant į mūsų ekonominį išsivystymą, tiek į mūsų gynybinius pajėgumus, kariuomenės pajėgumus, tiek į esamą saugumo situaciją Lietuvoje“, - pristatydamas projektą sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Nuo 2018 m. pradžios iki 2019 m. pabaigos Lietuvos kariniai vienetai, sudaryti iš karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, bus siunčiami dalyvauti NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistane - iki 50 karių ir civilių; NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove - iki 5 karių ir civilių; ES kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ - iki 30 karių ir civilių; Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malyje - iki 40 karių ir civilių; ES karinėje operacijoje Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje - iki 20 karių ir civilių; JAV vadovaujamos koalicijos karinėse operacijose „Įgimtas ryžtas“ ir „Spartiečio skydas“ - iki 40 karių ir civilių; NATO programose Irake ir Jordanijos Hašimitų Karalystėje - iki 10 karių ir civilių; karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje - iki 60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
