„Aš jau pusmetį taip“, – sako valstybės tarnautojos galva virš stalo. Sujuda ir pirštukai.
O nutiko taip, kad sulūžo valstybės tarnautojos darbo kėdė.
Tarnautoja kreipėsi į savo padalinio vadovą: sulūžo kėdė, pakentėčiau dar, bet gėda prieš ateinančius gyventojus. Padalinio vadovas kreipėsi į rajono filialo vadovą – reikia kėdės. Rajoninis vadas kreipėsi į įstaigos apskrities vadą – lūžtam, byram, padėkit. Apskrities įstaigos vadovas kreipėsi į Centrą. Į Vilnių.
Praėjo pusmetis, kėdės nėra. Ne, procesas nesustojo. Vykdomi viešieji pirkimai. Centralizuotai. Tokia tvarka. Vilnius nupirks rajono įstaigai permatomo kaip voratinklis tualetinio popieriaus (pigiausias), elektros lemputę ir darbo kėdę.
Absurdas? Taip. Tiesa ir tai, kad už tokias „valdymo optimizavimo, skaidrumo standartų įvedimo ir valstybės lėšų taupymo“ (o išties – už totalinio centralizavimo) strategijas kadaise smagiai apmokėta tarptautiniams konsultantams.
Bet aukštyn nosis. Regionai tikrai bus išgelbėti: Vidaus reikalų ministerija (VRM) su galinga darbo grupe tuoj tuoj pristatys mums regioninės politikos Baltąją knygą. Pasitikiu ta darbo grupe, kurios absoliučią daugumą sudaro Vilniuje gyvenantieji. Juk protingi žmonės, kvailai nesurašys knygos, turinčios atvesti regionus į šviesų rytojų.
Bus naujovių. Siūloma naikinti žiedines savivaldybes. Daugiau socialinių partnerių regioninėse tarybose. Regioninėje politikoje vis dažniau bus minimos sąvokos „paslaugos standartas“ ir „paslaugos prieinamumo standartas“. Paprasčiau: kur begyventum, per 35 minutes kiekvienas regiono gyventojas kiekvienoje valdiškoje institucijoje turės gauti standartizuotos (visiems vienodos) apimties paslaugą. Neblogai.
Vis dėlto tos Baltosios knygos nereiktų labai sureikšminti. Dar pavasarį teko girdėti vieno iš VRM vadovų pranešimą „Įgalinta regioninė politika“. Iš trijų ministerijos darbų krypčių pirmu numeriu (?!) paminėti regionų viešieji ryšiai. Citata iš pranešimo: „1. REGIONŲ VIEŠIEJI RYŠIAI • Daugiau pozityvo ir pilietiškumo! • Šiandien – gerosios patirties sesija Regioninės politikos pavasario forume • Šiandien – regioninės grožinės literatūros konkursas su Rašytojų sąjunga ir Lietuvos žiniomis • Greitai – daugiau story telling ES projektuose ir sėkmingose iniciatyvose • Greitai – daugiau regioninio ryšio su užsienio Lietuviais“.
Pacituota paraidžiui. Gal iš didžiulės pagarbos, bet taip ir parašyta – „su užsienio Lietuviais“. Viskas, ko pirmiausia trūksta regionams, pasirodo, yra viešieji ryšiai, pozityvumas ir pilietiškumas.
Neseniai Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė paskelbė, kad kitąmet ketinama pradėti kelerius metus truksiantį valstybės institucijų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo konsolidavimą. Skelbiama, kad taip bus siekiama efektyvesnės valstybės institucijų veiklos, bus taupomos lėšos, gerės paslaugų kokybė.
Kiek šis „konsolidavimo“ planas (kurį puošia naujos institucijos – Nacionalinio paslaugų centro – sukūrimas, žinoma, Vilniuje) buvo derintas su regioninės politikos Baltosios knygos rengėjais? Ką tas „konsolidavimo“ planas reiškia regionams?
Nors tu ką, bet neapleidžia jausmas, kad eilinį kartą Lietuvą bandoma konstruoti, planuoti, maketuoti pagal komercinio banko arba kokios kitos tarptautinės pelno siekiančios superkompanijos modelį. Smulkūs klientai – neblogai, bet gali jų ir nebūti. Stambieji – svarbiau.
Ir gal išties Lietuvos miesteliuose regioninė politika baigėsi sulig ta diena, kai iš parduotuvių sienų bankai išsilupo ir nežinoma kryptimi išsivežė savo bankomatus. Būtent miesteliuose, kuriuose pirmiausia ir praėjo demografinio karo fronto linija, karingai nusiteikusių politikų pažadai atgaivinti regioną jau spėjo apaugti ne tik žole, bet ir krūmais.
Tarp tų krūmų nė vieno politiko kūno nerasime. Nė vienas dėl regioninės politikos nekrito didvyriu. Nors bandymų būta. Paskutinis, ko gero, šių metų rugpjūtį, kai Seimas pademonstravo gerumo aktą prieš TV kameras – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai perdavė dalį savo transporto: autobusiukų, autobusų, lengvųjų automobilių, net kelis BMW limuzinus. Vienas iš jų – šarvuotas, Vytautą Landsbergį vežiojęs.
Ta Seimo gerumo akcija – su išskaičiavimu: automobiliai seni, eksploatacija brangi, kurą ryja kaip žvėrys, su BMW limuzinais gal ir nelabai, bet su kitais automobiliais iš Vilniaus į regionus nuvažiuoti tikrai tiks. Taip buvo paaiškinta viešai.
Teisingai supratote: ministerijai, priešingai nei Seimui, šiuos automobilius eksploatuoti nebus brangu. „Taip taip!“, – džiaugsmingai Seimui atsakė ministerija ir oficialiai pareiškė, kad vykdomas vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas, papildomo darbo regionuose tikrai netrūks.
Buvo jautru iki ašarų. Ne dėl Seimo gerumo. Dėl to, kad ne tik kaimuose, bet ir Vilniuje jau dovanotam arkliui į dantis niekas nebežiūri. Ir dėl BMW Seimo atstovai neteisūs: pastarųjų metų įvykiai kai kuriuose regionuose parodė, kad socialinėms darbuotojoms, vaikų teisių gynėjoms važinėti po kaimus labiausiai ir tinka šarvuoti BMW. Saugiau.
Tuo metu, kai Seimas dykai pasiūlė ministerijoms transporto po regionus važinėti, Finansų ministerija pasiūlė atimti asignavimų valdytojų teises dešimtims įstaigų, tarp jų – ir regioninėms. Finansų ministerija derino savo veiksmus su regioninės politikos Baltosios knygos rengėjais?
Ir taip toliau, ir panašiai – vis daugiau centralizavimo ir konsolidavimo. Tokia yra tikrosios Lietuvos regioninės politikos esmė. Visa kita – tik skambūs žodžiai, prasilenkiantys su realybe.
Paimkim Šiaulius. Ne Lietuvos niujorkas, žinoma, bet vis dėlto – vienas iš didžiausių šalies miestų. Konsolidacija ir valstybės teikiamų paslaugų optimizavimas šiame regiono centre vyksta pilnu tempu. Šiauliuose nebeliks Regiono aplinkos apsaugos departamento, ko gero, Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Šiaulių skyriaus. Šiaulių teritorinės darbo biržos neliks tikrai (Šiauliuose ir kiekviename apskrities rajone liks tik po klientų aptarnavimo centrą). Galimi sprendimai dėl Šiaulių apskrities priešgaisrinio gelbėjimo valdybos, dėl Šiaulių apskrities policijos, valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“.
Taip kad, kaimiečiai, regionų miestų ir miestelių žmonės, pirmyn: anava ten, už upės, matote krantą, jam pasiekti turėsite 35 minutes. Ten, kitame rožiniame krante, jūsų lauks kokybiškos viešosios paslaugos. Gal net į uždarytos mokyklos klasę „konsoliduotos“ Tarnyba, „Sodra“, Inspekcija, Agentūra, Skyrius, Departamentas. O šalia gal net ir būdelė su užrašu „Užimtumo tarnyba“ – tai, kas liko iš Darbo biržos.
Vis dėlto pripažinkim: 35 minutės – ir viešoji paslauga tavo – geras rezultatas. Gražu. Pasvajokim, už rankų susikibę. Ir nėra ko purkštauti: dauguma vilniečių iki viešųjų paslaugų kasdien keliauja kur kas ilgiau.
