Objektyvių, konstruktyvių tyrimų, analizuojančių su pro-Kremliaus propaganda asocijuojamų bendruomenių veiklą bei galimas grėsmes, beveik neegzistuoja ne tik vakaruose, bet ir pačioje Lietuvoje. Vietinių mėginimai kalbėti apie šias problematiškas grupes dažnai lydimi sensacijų, mitų, spekuliacijų, o vakarų mokslininkai pasirenka gilintis į jiems aktualesnius fenomenus. Norėdama išsiaiškinti tinkamiausią būdą kalbėti apie šių bendruomenių veiklą Lietuvoje bei atkreipti vakarų akademijos dėmesį, aš kelis mėnesius intensyviai sekiau ir analizavau kontroversiškiausius „lietuviško“ Facebook erdvės kampelių. Mano tyrimo objektas – trisdešimt įvairių paskirčių Facebook puslapių lietuvių kalba, kuriems būdinga nekorektiška, nepadori retorika ir nepasitikėjimo, dezinformacijos bei neapykantos Vakarų visuomenėms bei Lietuvai skleidimas.
Nereikėjo daug ieškoti, kad sudaryčiau sąrašą puslapių, kurie per paskutinius porą metų viešumoje buvo apkaltinti ar įtarti Kremliaus propagandos skleidimu. Šie kaltinimai daugiausia buvo grindžiami tuo, kad puslapių administracija bei bendruomenė skleidė problematišką retoriką, neapykantos ideologiją ar klaidingą informaciją. Tyrimo metu pradinis sąrašas plėtėsi, atsižvelgiant į tiesioginius Facebook puslapių ryšius bei rekomendacijas, vis daugiau puslapių atitiko tiriamas nuotaikas ir nusistatymus.
Iš pirmo žvilgsnio, savo tematika ar paskirtimi šie puslapiai negali labiau vienas nuo kito skirtis: tai maži alternatyvių naujienų tinklaraščiai (Laisvas Laikraštis, ekspertai.eu, LDiena.lt, infa), humoro bei cinizmo puslapiai, emigrantų bendruomenės (Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenė Tinklas), netradicinės politinės ar ideologinės grupuotės (Socialistinis Liaudies frontas politinė partija, Kova) ir galiausiai būrys įvairių, sunkiai apibūdinamų politinių „analitinių“ diskusijų puslapių (Top 10 propagandos klaidų, Lietuvos žiniasklaida skleidžia propagandą, Lietuvos Mėšlasaugos Klanas, Nušalinti Prezidentę). Tačiau šie, pakankamai skirtingi ir įvairioms auditorijoms pritaikyti, puslapiai turi nemažai bendro. Visi jie turėjo ryškiai matomą ideologinę vertybinę pakraipą, kurią supaprastinus galima būtų apibūdinti žodžiu anti: jie anti-NATO, anti-JAV, anti-ES, anti-vakarietiškos vertybės, anti-žiniasklaida, anti-Lietuva.
Be didelės neapykantos išvardintiems faktoriams, šie puslapiai kovoja prieš fašizmą, kapitalizmą, rusofobiją, pedofiliją, savo įsitikinimus suderindami su atvirais rasistiškais, islamofobiškais, antisemitiniais bei homofobiškais pasisakymas. Įvairiais būdais demonizuojant vakarietiškos visuomenės idealus, Kremliaus ir Putino politinė pakraipa, Sovietinė nostalgija bei Eurazijos kryptis tampa de facto alternatyva. Šie naratyvai tikrai neslepiami ir yra pakankamai akivaizdūs, tai galima iliustruoti paprasčiausiai pažiūrėjus į nuotraukas ir paveikslėlius, platinamus šiuose puslapiuose:
Dažnai kyla klausimas, kokią vietą šių internetinių bendruomenių pasisakymai ir pasaulėžiūra turi laisvoje, demokratiškoje valstybėje? Turime pripažinti, kad dalis šiuose puslapiuose propaguojamų įsitikinimų nėra būtinai problematiški. Teoriškai anti-fašizmas, vaikų teisės, kritiškas požiūris į politinę Vakarų hegemoniją ar kultūrinį imperializmą yra svarbios, progresyvios ir Vakaruose priimtinos idėjos, be kurių neįsivaizduojamas demokratiškas politinis diskursas. Tačiau tyrimo metu stebėtos grupės šią konstruktyvią kritiką iškraipo.
Nepasitenkinimas ir kritika, išreikšta šiuose puslapiuose, nesiekia spręsti sisteminių problemų ir nelygybių. Didžioji dauguma įrašų savo retorika skleidžia neapykantą ir nepagarbą, piktybiškai šaiposi ar menkina tuos, kurių nuomonei nepritaria. Taip pat, dauguma bendruomenės argumentų yra pagrįsti sąmokslo teorijomis ar sensacinga dezinformacija. Yra net atvejų, kai straipsniai iš satyrinių, humoristinių naujienų puslapių užsienio kalba yra išverčiami ir pateikiami kaip tikri (vienas to pavyzdys – infa.lt straipsnis „Italijos vienuolyne vasarą prieglaudą susirado 5 pabėgėliai: 9 vienuolės nėščios“, kuris satyros tikslais paviešintas Italų tinklaraščio Il Giornale italiano). Skaitytojui pateikiu, kokios būtent straipsnių antraštės yra nesvetimos šiuose puslapiuose:
„Pagal įstatymą nepritekliuje gyvenantys tėvai bus laikomi nusikaltėliais“ – LDiena.lt ir versijos.lt
„KGB ir konservatoriai yra neatsiejami lyg Siamo dvyniai“ – ekspertai.eu
„Konservatorių ryšiai su teroristine grupe – akivaizdūs“ – ekspertai.eu
„Pilietinio karo rizika Vokietijoje: Vokietijos piliečiai yra beginkliai galimo pilietinio karo akivaizdoje“ – LDiena.lt
„Prezidente Grybauskaite, kodėl jūs taip nekenčiate lietuvių tautos, kodėl vykdote jos genocidą?” – LDiena.lt
„Švedija – pasaulinė išprievartavimų lyderė“ – LDiena.lt
Šiuos puslapius jungia ne tik tie patys naratyvai ir bendravimo maniera, bet ir konkretūs informacijos ir straipsnių šaltiniai. Palyginus šešių mėnesių informaciją, tarp populiariausių cirkuliuojančių nuorodų ir šaltinių yra rubaltic.ru bei baltnew.lt – maži „nepriklausomi“ naujienų tinklaraščiai, skirti Baltijos šalių regionui, kurie yra finansiškai išlaikomi būtent Kremliaus. Be šių, dar du lietuviški alternatyvių naujienų tinklaraščiai ekspertai.eu bei infa, kurie taip pat yra prieš propagandą kovojančių įstaigų akiratyje. Nemažai turinio dalinamasi tarp pačių feisbuko įrašų. Toks savotiškas „informacijos eismas“ suriša šiuos puslapius į dar glaudesnį tinklą. Konkretaus straipsnio dalinimasis keliuose „nesusijusiuose“ puslapiuose reiškia, kad šio straipsnio argumentai, informacija, vertybės yra sekamos ir klausomos šių puslapių auditorijų. Šie informacijos šaltiniai tampa bendruomenės autoritetu bei savotišku vedliu. Šis puslapių tinklas verda savo paties (bei Kremliaus) šaltinių sultyse, toliau pūsdamas neapykantos ir nepasitikėjimo kibirkštis, kurios pastatytos ant dezinformacijos pamato.
Tikriausiai vienas dažniausiai kylančių klausimų yra, kaip vertinti šį problematišką socialinių puslapių tinklą. Ar tai propaganda? O gal tai tik gyvenimu nusivylę piliečiai, kurių veiklą galima pateisinti žodžio laisvės ir demokratijos argumentu? Vienas iš sudėtingiausių aspektų, bandant priešintis šių bendruomenių augimui ir radikalizacijai, yra egzistuojantis organiškumo faktorius. Dalis šio diskurso yra organiškas ir natūralus, žmonės jungiasi prie šių bendruomenių dėl nuoširdaus nusivylimo esančia situacija ir patikėdami klaidinga informacija. To neigti negalime. Šių grupių egzistavimo problematika nebus išspręsta bandant generalizuoti ir „įrodyti“, kad visi jų nariai yra Kremliaus propagandos marionetės, nes to įrodyti pilnai niekada nepavyks.
Dabartinis „brigadinimas“, kai viena pusė mėtosi etiketėmis „vatnikas“, „Kremliaus agentas“ ar „trolis“, o šie atsako apsivardžiavimais „fašistas“, „rusofobas“, tikriausiai nieko esmingai nekeičia. Ir kai kas metus ar du visų didžiausiam džiaugsmui pavyksta prisišaukti feisbuko „dievukų“ ir užblokuoti vieną ar kitą feisbuko puslapį, skleidžiantį dezinformaciją, daugiausia tas atsikalbinėjimas ir rodymas į vienas kitą pirštais dar labiau mus poliarizuoja.
Nesupraskite manęs klaidingai, neapykantą ir indoktrinaciją, nepagarbą vieni kitiems ir mūsų visuomenei reikia, ir net privaloma, pastebėti ir apie tai kalbėti. Aš nuoširdžiai didžiuojuosi ir stebiuosi augančiomis bendruomenėmis, kurios savo laisvą laiką skiria būtent siekiams identifikuoti piktavališkos informacijos skleidėjus ir visuomenės edukavimui. Tačiau šiuolaikinis informacinis karas vyksta ne įsakant, ką ir kada rašyti, kokią informaciją skleisti, bet įpučiant dar daugiau sumaišties ir nepasitikėjimo nusivylusioms ir nepatiklioms bendruomenėms, teikiant joms informacijos, temų bei argumentų. Tie, kas ieško „įrodymų“, kad tam tikri konkretūs socialiniai puslapiai bei jų sekėjai yra tiesiogiai administruojami ir reguliuojami Maskvos, turėtų suprasti, kad informacinis karas 2017 metais neturėtų būti skaičiuojamas XX amžiaus metodais.
Tai, su kuo mes susiduriame šiais laikais, nėra tradicinė propaganda, kokią mes esame įpratę matyti vadovėliuose apie XX amžiaus konfliktus, nors dauguma metodų ir įgytų patirčių mus pasiekė būtent iš tų laikų. Lietuvos socialinė erdvė yra tobulas pavyzdys, kaip technologijos suteikia naują galią seniems, primityviems propagandos metodams. Socialiniai tinklai ir jų sugebėjimas sutelkti ir paveikti iš dalies organiškas bendruomenes gali nesunkiai tapti įrankiu, sudrebinančiu pačią demokratiją. Šių laikų propaganda nebeturėtų būti matuojama dualistiniu „yra ar nėra“, nes organiškos, nuoširdžios nuomonės ir emocijos yra vertingiausias šių dienų informacinio karo resursas. Ne tik mūsų visuomenė, bet ir visas pasaulis turi pradėti kalbėti apie naują propagandos kartą – Propaganda 2.0.
Autorė Amsterdamo universiteto magistrė (MA New Media and Digital Culture), parašiusi magistro darbą Rusijos informacinio karo tematika.
