Iš pradžių Hagos tribunolas planavo, kad vasario 12 dieną S.Miloševičius turėtų stoti prieš Tribunolą dėl 1999 metais Kosove įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui, o vėliau būtų surengtas antrasis teismo procesas dėl 1991 metais įvykdytų karo nusikaltimų Kroatijoje bei 1992-1995 metais vykdyto genocido Bosnijoje.
Šį mėnesį Tribunolo kaltintojai gavo leidimą apskųsti 2001 metais priimtą teismo nutarimą dėl S.Miloševičiaus proceso padalijimo.
Pasak Tribunolo atstovo spaudai, trečiadienio svarstyme kaltintojams pavyko įrodyti bendro teismo tikslingumą, todėl Hagos karo nusikaltimų tribunolo apeliacinio teismo teisėjai nusprendė panaikinti praėjusių metų teismo nutarimą.
Kaltintojai teigė, jog S.Miloševičiui turi būti surengtas bendras teismo procesas dėl jo vaidmens karuose Bosnijoje, Kroatijoje ir Kosove, nes visų šių konfliktų metu Jugoslavijos vadovas puoselėjo vieną nusikalstamą siekį - sukurti "Didžiąją Serbiją".
Vasario 12 dieną prasidėsiantis S.Miloševičiaus teismo procesas taps didžiausiu karo nusikaltimų teismu po Niurnbergo proceso, įvykusio pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.
