„Jeigu asmuo negali pagrįsti savo pajamų, prezidentė siūlo taikyti baudą nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos Gyventojų pajamų mokesčio sumos. Už pakartotinai padarytus mokestinius pažeidimus būtų skiriamos dvigubai didesnės baudos“, - sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė po valstybės vadovės susitikimo su teisėsaugos institucijų vadovais.
Šalies vadovės vyriausioji patarėja atkreipė dėmesį, kad didesnių baudų už sunkiausius mokestinius pažeidimus praktika yra taikoma ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse.
Sulaiko nuo grįžimo iš emigracijos
Pasak prezidentės vyriausios patarėjos, šiandien žmonėms akis bado įžūlūs neteisėto praturtėjimo, nebaudžiamumo atvejai, kurie atima visuomenės pasitikėjimą teisingumu ir sąžiningumu, ir didina socialinę atskirtį.
„Tarptautiniai ekspertai priskiria Lietuvą prie valstybių, kurios kontroliuoja korupciją, tačiau negalima šiandien taikstytis su korupcijos daroma žala, kuri nemažą ekonomikos dalį stumia į šešėlį. Net 75 proc. emigrantų, kaip svarbią priežastį, sulaikančią nuo grįžimo į Lietuvą, įvardija aukštą korupcijos lygį“, - kalbėjo R. Svetikaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas (KT) šių metų kovą galutinai išsklaidė abejones, konstatuodamas, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą atitinka mūsų Konstitucija, todėl, pasak vyriausiosios patarėjos, prezidentė domėjosi, kokių dar papildomų teisinių priemonių reikėtų, kad kova su neteisėtu praturtėjimu būtų efektyvesnė, kodėl praktikoje teisėsauga neišnaudoja išplėstinio turto konfiskavimo galimybių.
Prezidentės nuomone, neteisėto praturtėjimo bylos turėtų būti priskiriamos prie prioritetinių, ikiteisminiams tyrimams turi būti keliami griežtesni reikalavimai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, kuriai tenka apie 70 proc. tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo turėtų ypatingą dėmesį skirti tyrėjų kvalifikacijai, analitiniams gebėjimams, taip pat užtikrinti, kad įtariamieji nepaslėptų turto ir jo neperleistų kitiems asmenims, taip išvengdami jo konfiskavimo.
Mokestinių patikrinimų metu savo ruožtu turėtų būti atidžiau vertinami turto ir pajamų neatitikimai, teigė valstybės vadovės vyriausioji patarėja.
Turto susigrąžinimo stiprinimas – tarp prioritetų
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis konstatavo, kad neteisėtas praturtėjimas yra veikla, nuo kurios kenčia visa valstybė, ir į ją turi būti reaguojama teisinėmis priemonėmis – baudžiamojo poveikio ir mokestinėmis priemonėmis.
Pasak jo, prokuratūra šiemet tarp prioritetinių veiklos krypčių yra numačiusi turto susigrąžinimo stiprinimą, kas yra susiję su išplėstiniu turto konfiskavimu ir neteisėtu praturtėjimu.
„Po KT nutarimo nuolaidžiavimo iš prokurorų šitoje srityje tikrai nebus“, - patikino E. Pašilis.
Generalinis prokuroras teigė, kad teisinė bazė yra pakankama, tačiau pripažino, kad įrodinėjimo standartai tokiose bylose yra gana aukšti, todėl svarbu kelti prokurorų kvalifikaciją ir teismui perduoti aukštos kokybės bylas.
„Žinoma, mes lauksime ir naujos teismo praktikos tuo klausimu. Kaip minėjau, šalia to bus taikomas tiek išplėstinis turto konfiskavimas, kurio bylų jau šiai dienai turime, lygiagrečiai bus ir mokestine tvarka, Mokesčių administravimo įstatymo tvarka sprendžiami tie klausimai“, - sakė E. Pašilis.
Pasak generalinio prokuroro, šiuo metu yra vykdomas 61 tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo. 19 tokių tyrimų šiemet yra nutraukta.
Taikinys – nelegalios pajamos
Laikinasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Šarūnas Rameikis taip pat patikino, kad su neteisėtu praturtėjimu susijusių bylų tyrimai yra vienas jo tarnybos prioritetų. Tarnyba aiškinasi, kur tos lėšos investuojamos, iš ko nuperkamas turtas, kaip jis įgyjamas ir užmaskuojamas.
„Aišku, prioritetinis dėmesys visada skiriamas mūsų dėl to, kad schemos būtų išaiškintos ir neutralizuotos. Todėl pagrindinė kryptis ir yra nelegalios pajamos. Ir visi svertai įstatyme yra, ir mes jais naudojamės, kad nelegalios pajamos būtų konfiskuotos, arba taikant konfiskavimą, arba išplėstinį turto konfiskavimą“, - sakė Š. Rameikis.
Tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, pasak tarnybos vadovo, yra didelių apimčių, tai yra tarptautiniai tyrimai.
„Reikia gauti atsakymus iš užsienio partnerių. Dažniausiai tie tyrimai yra puikiai užmaskuoti, rafinuoti, todėl susižinojimas su užsienio valstybėmis užtrunka, todėl ir terminai būna ilgesni“, - paaiškino Š. Rameikis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliekamų patikrinimų metu nustatomos milijonais eurų skaičiuojamos neaiškios kilmės pajamos. Praėjusiais metais jų suma siekė 23 mln. eurų, o per pirmą šių metų pusmetį – 12 mln. eurų.
VMI, pasak inspekcijos viršininkės Editos Janušienės, per šių metų pirmą pusmetį atliko 55 patikrinimus. Vidutiniškai tenkanti neapskaitytų pajamų suma buvo daugiau negu 200 tūkst. eurų tenkanti vienam gyventojui.
"Įdirbį šitoje kontrolėje turime gerą, turime profesionalų komandą. Žinoma, yra kur pasistengti, stiprinsime analitinius gebėjimus, (...) gerinsime savo patikrinimų kokybę. Teismų praktika mums yra palanki, šiandien prezidentūros teikiamas pataisas mes palaikome, nes manome, kad už tokius atitinkamus pažeidimus sankcijos turi būti adekvačios, sankcijos mokesčių mokėtojams turi atitikti jų pažeidimų mastą, pobūdį ir pakartotinumą", - sakė E. Janušienė.
Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą šalies vadovės iniciatyva buvo nustatyta prieš septynerius metus, tačiau šimtai pradėtų ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti. Po KT išaiškinimo neliko abejonių, kad neteisėto praturtėjimo kriminalizavimas atitinka Konstituciją.
