66 proc. respondentų teigia, kad šeima turi būti atsakinga, užkertant kelią žalingų įpročių plitimui, 14 proc. apklaustųjų mano, kad tokia atsakomybę turi prisiimti teisėsauga, sakoma pranešime spaudai.
Narkomanų gyvenimo istorijų analizė rodo, jog narkotikai pradedami vartoti ankstyvojoje paauglystėje. Kiekvienu iš tirtų atvejų buvo pastebėta ta pati tendencija – paaugliai, prieš pradėdami vartoti narkotikus, neturėjo nuolatinių artimų santykių su tėvais.
Daugumoje atvejų nepilnametis jaunuolis ar jaunuolė gyveno ne su tėvais, o buvo globojamas kitų giminaičių. Keletu atveju tėvai buvo išsiskyrę, daug dirbo, ir jaunuoliai mažai juos matydavo.
Tyrimo dalyvių nuomone, svarbiausios jaunimo problemos yra narkomanija ir alkoholizmas, rūkymas, jaunimo nedarbas ir užimtumo nebuvimas.
Apklaustų asmenų nuomone, pagrindiniai žalingų įpročių plitimo veiksniai – neorganizuotas jaunimo laisvalaikis, jaunimo masinės kultūros įtaka, neigiamas žiniasklaidos (filmų, spaudos) poveikis.
Kiti veiksniai, respondentų požiūriu, turintys mažesnį poveikį, yra nepakankamas tėvų ir mokytojų dėmesys, jaunimo psichologinės problemos, tai, kad tabakas, alkoholis bei narkotikai yra lengvai jaunimui prieinami.
Vilniaus Universiteto sociologai ir medikai mano, kad visuomenė turėtų keisti paviršutinišką ir supaprastintą požiūrį į sudėtingą žalingų įpročių problemą. Žalingų įpročių prevencija turėtų būti pagrista ne sugriežtinta kontrole, bet atsparios žalingiems įpročiams asmenybės ugdymu.
Tyrimo diskusijose dalyvavę pedagogai, teisėsaugos pareigūnai ir visuomeninių organizacijų, dirbančių su jaunimu, atstovai mano, jog būtent neužimtumas sudaro prielaidas žalingų įpročių plitimui. Neužimtumo priežastys, anot ekspertų, yra ekonominės - trūksta lėšų tiek mokykloms, tiek šeimoms; socialinės - tėvai ir mokytojai per mažai bendrauja su jaunimu; psichologinės - jaunimas pasyvus ir abejingas.
Taip pat akcentuojamas atotrūkis tarp masinės vartotojiškos kultūros vertybių ir realių jaunimo galimybių.
Nesugebėjimas gyventi pagal masinės vartotojiškos kultūros primestus standartus skatina arba daryti nusikaltimus, arba įvairiai, dažnai pasitelkiant pačiam jaunimui žalingus ir visuomenei nepriimtinus būdus, protestuoti.
Savo ruožtu pedagogai atkreipė dėmesį į šiuo metu mokyklose vyraujančios žalingų įpročių prevencijos, kuri susijusi su kovos prieš narkotikais vajumi, formalų ir atsitiktinį pobūdį. Kaip fragmentiškų ir karštligiškų veiksmų alternatyvą, ekspertai siūlė rengti nuoseklias žalingų įpročių prevencijos programas, kurios turėtų apimti įvairaus amžiaus vaikus ir įtraukti jų šeimas.
Šiuo metu mūsų valstybėje nepakankamai plėtojamas šeimai skirtas medicininių ir psichologinių socialinių tarnybų tinklas. Medicinos sistemoje nekuriamos šeimos psichologinio konsultavimo ir šeimos psichoterapijos paslaugos. Nei viena iš tirtų šeimų dėl vaiko narkomanijos problemų nesikreipė į šeimos gydytoją ar pirminį Psichikos sveikatos centrą.
Tiriamieji nerado nei vienos institucijos, kuri teiktų kompleksinę ilgalaikę sistemingą pagalbą šeimai, ištikus tokioms rimtoms problemoms, kaip paauglio įsitraukimas į narkotinių medžiagų vartojimą.
Trumpalaikis gydymas psichiatrijos skyriuje nepakankamas, būtina tęsti pagalbą, apimant visą šeimą ir bendruomenę.
Vilniaus universiteto mokslininkai tyrimą ketina baigti vasario viduryje.
Mokslininkai tikisi, jog tyrimo rezultatai padės aiškiau suvokti žalingus įpročius įtakojančius veiksnius ir padės sukurti atviros bei demokratinės visuomenės vertybes atitinkančią pirmąją Lietuvoje žalingų įpročių prevencijos strategiją.
Ši strategija, pagrįsta ne sugriežtinta kontrole, bet atsparios žalingiems įpročiams asmenybės ugdymo principais, bus įgyvendinama koalicijos už sveiką ir saugų vaikų bei jaunimo gyvenimą projekto “Aš galiu” veikloje dalyvaujančiose mokyklose.
