aA
Šiaurės Korėja tapo ne tik konkrečiam regionui, bet ir visam pasauliui grėsmę keliančia šalimi, teigia už atominės energijos panaudojimą ir stebėjimą atsakingos organizacijos vadovas.
Įspėja pasaulį: Šiaurės Korėjos keliama grėsmė jau tapo globali
© AP / Scanpix

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) atsakingasis sekretorius Yukiya Amano kalbėdamas su CNN patikino, kad Šiaurės Korėjos pareiškimas apie sekmadienį (rugsėjo 3 d.) įvykdytą vandenilinės bombos bandymą signalizuoja apie naują ir gerokai didesnį iškilusios grėsmės mastą.

Po savaitgalį įvykdytų ginklų bandymų įtampa Korėjos pusiasalyje akivaizdžiai sustiprėjo. Reaguodamas į kaimyninės valstybės veiksmus, Seulas inicijavo pratybas, be to, dislokavo dar daugiau prieštaringai vertinamų JAV tiekiamų priešraketinės gynybos sistemų THAAD.

„Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę jau reikėtų laikyti globalia. Dar visiškai neseniai ji buvo siejame su konkrečiu regionu, tačiau situacija iš esmės pasikeitė“, – sakė TATENA vadovas transliuotojui CNN.

„Dabar tai globali grėsmė, susijusi ir su branduoliniais ginklais, ir su raketomis“, – pridūrė Y. Amano.

Seisminį aktyvumą ir branduolinius sprogimus visame pasaulyje stebinčios bei vertinančios Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) vadovas nurodė, kad Šiaurės Korėjos įvykdytas bandymas sukėlė vieną iš didžiausių tarptautinės stebėjimo sistemos kada nors užfiksuotų požeminių smūgių.

„Kalbame apie šešiais balais vertinamą stiprumą, o tai yra daugiau nei kada nors teko užfiksuoti. Tokie rodikliai aiškiai byloja apie tai, kad Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų kūrimo programa perėjo į visiškai kitą lygį“, – transliuotojui CNN sakė CTBTO atsakingasis sekretorius Lassina Zerbo.

Nors TATENA negalėjo nustatyti, ar sprogimą sukėlė vandenilinė bomba, kaip kad teigia Šiaurės Korėja, pastarojo bandymo sukeltas smūgis, pasak Y. Amano, leidžia daryti išvadą, kad Šiaurės Korėja patiria ženklų progresą ginklavimosi srityje.

Norvegijoje veikianti organizacija NORSAR, vykdanti branduolinių bandymų stebėseną, nustatė, kad pastarasis Šiaurės Korėjos bandymas turėjo net 120 kilotonų sprogstamąją galią, nors Šiaurės Korėja informavo, kad šis rodiklis gerokai mažesnis – siekia ne daugiau kaip 50 kilotonų.

„Neturime galimybių nustatyti, ar tai tikrai buvo vandenilinė bomba, – sakė Y. Amano. – Kai kurios organizacijos, aišku, vykdo šio atvejo tyrimus, bet jį išsiaiškinti tikrai nėra paprasta. Remiantis ankstesne TATENA patirtimi aiškinantis Šiaurės Korėjos branduolines programas, galima tik paminėti, kad ši šalis paprastai padaro tai, apie ką skelbia.“

Šią vasarą buvo sudaryta TATENA Šiaurės Korėjos reikalų tyrimo komanda. Gavusi būtinąją įrangą, ji ketina atnaujinti tyrimus.

„Šiaurės Korėja yra viena iš šalių, kurios tolesni žingsniai paprastai sunkiai nuspėjami. – sakė Y. Amano ir pridūrė, kad nekyla nė menkiausių abejonių dėl šios šalies dispozicijoje esančius branduolinius ginklus, sprogstamuosius įtaisus ir raketas.

„Anksčiau Šiaurės Korėjos keliama grėsmė buvo siejama tik su branduoliniais ginklais. Deja, dabar tenka prabilti ne tik apie branduolinius ginklus, bet ir apie raketas“, – sakė Y. Amano.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.