aA
Šią vasarą pakoregavus Rinkimų įstatymą, politikams suteikta teisė nusipirkti rinkėjų vardų ir pavardžių sąrašus bei duomenis apie jų amžių ir gyvenamąją vietą.
"Tai nėra ypatinga naujiena, tačiau per ankstesnius rinkimus galimybė nusipirkti informaciją apie rinkėjus nebuvo realizuota. Dabar sutvarkėm reikiamus norminius dokumentus ir kelioms partijoms spėjome duomenų paketus parduoti", - džiaugėsi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Kai kuriose rinkimų apygardose gyvenančių piliečių sąrašus, jų amžių ir tikslią gyvenamąją vietą iki šios savaitės pradžios buvo nusipirkę Centro sąjungos, Moderniųjų krikščionių demokratų, Naujosios sąjungos ir "Socialdemokratija 2000" rinkimų štabai.

Z.Vaigauskas teigė, kad rinkėjų sąrašai - nepopuliari prekė, nes anketiniai duomenys nėra išsamūs - nenurodoma nei tautybės, nei išsilavinimo, nei profesijos, nei kokių kitų ypatybių. Rinkėjų sąrašas, priklausomai nuo apygardoje registruotų žmonių skaičiaus (nuo 36 000 iki 40 000), kainuoja 250-300 litų. Vidutiniškai - po pusę cento už vieną rinkėją.

"Šios nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, jos suderintos su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kuri patarė, kaip rinkėjų sąrašus pateikti, kaip kontroliuoti jų panaudojimą. Nuspręsta informaciją perduoti kompiuteriniuose diskuose, nes pabandžius visa tai atspausdinti tektų sunaudoti nemažą krūvą popieriaus", - pasakojo Z.Vaigauskas.

Paklaustas, ar įsivaizduoja, kaip politikai ketina naudoti šiuos duomenis, VRK pirmininkas spėjo, kad greičiausiai kandidatai siuntinės atvirukus-kvietimus ir savo programas. "Tiesą sakant, aš abejoju, ar iš to galima turėti didelės naudos", - prisipažino Z.Vaigauskas.

Tuo tarpu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos viršininkė Ona Jakštaitė teigė, kad prieš svarstymui pateikiant Seimo rinkimų įstatymo pataisas šios nuostatos su inspekcijos specialistais nebuvo derintos. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme pasakyta, jog galima disponuoti informacija apie asmens duomenis, kai tai leidžiama kitais įstatymais.

Tyliai įteisinę galimybę kaupti asmens duomenis ir naudoti juos savo tikslams, parlamentarai inspekciją pastatė prieš faktą.

"25-ame pakoreguoto įstatymo straipsnyje atsirado eilutė, numatanti, kad kandidatus iškėlusių partijų prašymu gali būti sudaromi bendrieji rinkėjų sąrašai. Juose pateikiama informacija, reikalinga organizuojant rinkiminę kampaniją tam tikroje apygardoje ar apylinkėje: rinkėjo vardas, pavardė, amžius ir adresas. Kadangi čia viskas pakankamai griežtai apibrėžiama, gal didelės problemos ir nėra. Tačiau vieningos nuomonės taip pat nėra. Mano žiniomis, Švedijoje piliečio adresas nelaikomas didele paslaptimi. Lenkijoje - politikams neleidžiama disponuoti asmens duomenų banku", - pasakojo O.Jakštaitė.

Įdomu, kad kitais metais įsigaliosiantis naujas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas numato galimybę kiekvienam žmogui prieštarauti, jog jo adresas būtų visiems prieinamas.

Kauno diena