Šis teismas paprastai uždarame posėdyje nusprendžia, ar valstybė pažeidė savo piliečio teises.
Tik maždaug vienai bylai iš dvidešimties prireikia viešo posėdžio. Dar rečiau teisėjai vyksta į šalį susipažinti su padėtimi.
Pirmoji lietuviška byla - Henrikas Daktaras prieš Lietuvą - buvo nagrinėjama viešame posėdyje, o antrajai - Juozas Valašinas prieš Lietuvą - paskirta oficiali procedūra vietoje nustatyti faktus.
Gegužės pabaigoje su tokia užduotimi į Pravieniškių antrąją sustiprintojo režimo pataisos darbų koloniją atvyks Strasbūro teismo teisėjų delegacija.
Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjai Loukis Loucaides (Kipras) ir Pranas Kūris (Lietuva) turės vietoje nustatyti faktus, išdėstytus J.Valašino skunde.
Tačiau tuo metu 26 metų J.Valašinas su komisija bendraus jau ne kaip kalinys.
Lietuvos Prezidentas praėjusią savaitę suteikė malonę pusseptintų metų kalinčiam J.Valašinui.
Žmogaus Teisių Teismo teisės referento Dovydo Vitkausko manymu, J.Valašino byla yra viena sudėtingiausių lietuviškų bylų, šiuo metu nagrinėjamų Strasbūre.
Teismas paskelbė priimtinomis dvi jo skundo dalis - dėl įkalinimo sąlygų ir dėl įsikišimo į J.Valašino susirašinėjimą su Strasbūru.
Teisėjai su savo padėjėjais jau paskelbė, kad Pravieniškėse norėtų susitikti su 1998 metais čia dirbusiais kolonijos direktoriumi, jo pavaduotojais, medicinos darbuotojais, valgyklos personalu, izoliatoriaus ir vienučių prižiūrėtojais.
Taip pat jie ketina patekti į kalėjimo valgyklą, skalbyklą, asmeninių pasimatymų kambarį, kalinių poilsio ir darbo patalpas, izoliatorių, vienutes, sekciją, kur laikomi kaliniai.
