aA
Nors lietuviai neretai apibūdinami kaip santūrūs ir kuklūs, to toli gražu negalima būtų pasakyti žvelgiant į vaizdo įrašus, darytus didžiausiose šeimos šventėse.
Parodė, kaip vestuves švenčia provincijoje
© Youtube nuotr.

Savo ruožtu DELFI kalbinti pašnekovai atskleidė ir daugiau spalvingų tokių linksmybių užkulisių.

Populiarūs – persirengėlių žaidimai

„Žaidimais anksčiau užsiimdavo vadinamieji piršliai, tačiau pastaruoju metu jų mažiau būna, nes brangu labai eiti piršliu į vestuves. Daugiau atsakomybę dabar prisiima jaunųjų tėvai, renginio muzikantai, vedėjai arba didžėjai“, – DELFI sakė Danielius Jakubavičius.

Šiuo metu jis vadovauja portalui, kurio misija – rengti reportažus iš Pietų Lietuvos, ypač provincijos miestelių ir kaimelių, į kuriuos žiniasklaidos atstovai esą labai retai beužsuka. Šio portalo platformoje „Youtube“ netrūksta ir vaizdelių iš minėtame regione vykstančių vestuvių.

Štai viename vaizdo įraše Marijampolėje besituokusi pora sustabdoma šalikelėje ir turi pamaitinti, o po to ir pervystyti kūdikiu persirengusį suaugusį vyrą.

Persirengėlių šou – populiarūs ne vienose vestuvėse. Pavyzdžiui, kitose to paties kanalo skelbiamose „bobutėms“ iš Rusijos skirtas net atskiras pasirodymas šventės metu. Moterimis persirengę vyrai taip esą linksmina šventės svečius, o vėliau į savo gretas įtraukia ir jaunuosius.

Audringiausios vestuvės – nuo 50 žmonių

D. Jakubavičiaus teigimu, tokie žaidimai ir pramogos provincijos vestuvėse – dar populiarūs.

„Anksčiau tai būdavo viskas gerai ir „kiaurai“ (kaip padarys, taip ir bus gerai). Dabar tai baiminasi reakcijų, gal dar kažko, kaip išgers, kaip bus, kaip žmogui atrodys. Tų žaidimų tai stengiasi su labai dideliu saiku“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo teigimu, tai susiję ir su tuo, kad žmonės tampa vis labiau apatiški, esą susilaukiama ir daugiau neigiamos reakcijos.

„Tą žmogų yra labai sunku išjudinti. Į vestuves jis atvažiuoja kaip į teatrą, žiūri, kaip iš šono atrodo kiti, o pats dalyvauti nelabai nori. Be to, jei vestuvėse būna bent 50 žmonių, tikrai audringa vien dėl to, kad iš jų bent 15 atsiras rimtų šokėjų, linksmų žmonių. Bet jei žmonių – tik 30 (kaip dabar daroma) ar 35, ar 28, tai labai retai gerai pasilinksminama“, – tikino D. Jakubavičius.

Paprastos provincijos vestuvės atsiėjo 9 tūkst. eurų

Pašnekovas sakė pastebėjęs, kad dabar vestuvių vedėjai paprastai orientuojasi į jaunimui skirtas pramogas.

„Tas vyresnio amžiaus žmogus būna sunkiai įtraukiamas. Paskui, kai po vidurnakčio pakalbi neoficialiai, jie irgi pakraipo galvas. Aišku, patenkinti, ką bepasakysi, bet jie liko užmaršty, tik priminta buvo, kad tėvai ir seneliai yra, bet dainos ar muzika skiriama retai, jie lieka nuošaly“, – aiškino jis.

Anot D. Jakubavičiaus, kone visose vestuvėse, kuriose jam teko dalyvauti ar jas matyti, išlikę tokie atributai kaip nuotakos gėlių puokštės ir keliaraiščio metimas, torto pjaustymas, pirmasis jaunųjų šokis. Tiesa, norus neretai gerokai riboja finansai.

„2015 m. dar galvojo, kad pajėgūs, švaistėsi, o jau nuo 2016 m. visi labai atsakingai renkasi ir operatorius, ir fotografus, ir vilas. Labai taupo. Žiūri, kad ne taip paprasta, pigu. Buvo neseniai paprastos 35 žmonių vestuvės viloje, jie paskaičiavo, kad 9 tūkst. eurų kainavo – muzikantai, dviejų dienų. 9 tūkst. eurų provincijos vestuvėms“, – skaičiavo D. Jakubavičius.

Papasakojo apie emigrantų vestuves

Taupo, anot pašnekovo, ir emigrantai. Jis prasitarė ne kartą girdėjęs samprotavimus, kad svečioje šalyje susituokti dabar pigiau nei Lietuvoje.

„Žmonių sumažėjo, tos atrakcijos ir paslaugos – košmariškai brangios“, – tikino D. Jakubavičius.

Tiesa, nepaisant skundų kainomis, jei jau apsisprendžia švęsti Lietuvoje, paprastai emigrantai sau leidžia daugiau – samdo didžėjus, garsesnius renginio vedėjus.

„Kalbant apie dovanas, dažniausiai būna, kad atneša vokelį, o prie jo – ar kažką smulkaus, ar kažką savo pagamintą. Na, bet pinigų visi duoda, žino, kad brangu, tai kad kiek atpirktų. Kiek konkrečiai duoda, sunku pasakyti, bet minimali suma – apie 100 eurų nuo poros“, – tikino jis.

Siautėja ir krikštynose

Savo ruožtu save operatoriumi mėgėju vadinantis Kęstutis Dajoras tikino, kad lietuviai pasiautėti mėgsta ne tik vestuvėse, bet ir krikštynose.

Štai vienose jų svečių buvo paprašyta sudalyvauti gana keistai iš šalies galinčiame atrodyti žaidime – vienam asmeniui tarpukojyje pakabinamas balionas, kurį jis turi susprogdinti į kito asmens užpakalį.

Čia pat – ir girtumą besimatuojančių vyrų varžybos.

Žaisti ima išgėrę

„Kaimuose daugiausiai dabar dirbu, miestuose dabar nebe taip. Nebe taip įdomiai švenčia. Kaimuose, regionuose būna įdomesnės ir krikštynos, ir vestuvės“, – užtikrino pašnekovas.

Jis neslėpė ir pats siūlantis įvairius žaidimus, esą idėjos į galvą šauna spontaniškai, vos susipažinus su publika.

„Yra, yra populiarūs „pošli“ žaidimai. Visą laiką taip – alkoholio neparagavęs nesupras jų, bet, kai šiek tiek paragauja, ir tie žaidimai sklandžiau „eina“. Visi išgeria kažkiek vis tiek“, – pripažino pašnekovas.

Anot jo, gal kam tokie žaidimai ir gali atrodyti netinkami, bet vaizdo įraše girdėti, kaip teigiamai juos priėma šventės svečiai.

„Apie kiekvienas vestuves gali po knygą parašyti“, – paklaustas, ar pastaruoju metu teko pastebėti kokių vyraujančių tendencijų, aiškino pašnekovas.

„Kiekvienas žmogus, kuris nori žaidimą vesti, tiesiog turi viduje turėti tą gyslelę, kaip reikia su žmonėmis elgtis. Man spontaniškai kyla. Atrandu energingesnius šiek tiek žmones, jiems papasakoju, paskui viskas sklandžiai einasi, nereikia atskirai prašyti. Turi patys įsijungti, jei nori, kad viskas gražiai praeitų“, – metodika dalijosi jis.

Laiko pramogų organizatorių neprofesionalumo įrodymu

Tiesa, Šiauliuose gyvenantis, tačiau visoje Lietuvoje dirbantis renginių vedėjas Aivaras Povilionis DELFI tikino manantis, kad pokštai ir žaidimai, susiję su antru galu, yra pramogų organizatorių neprofesionalumo rezultatas.

„Svečiai atvyksta šventę švęsti, tad, kaip pateiksi, taip ir turėsi. Galima per vieną, galima per antrą pusę. Aišku, kultūra taip pat šiek tiek keičiasi žmonių, pasiekėme tą ribą, kai atvažiuojama pagerbti jaunuosius, o ne patiems pašvęsti ir vidurnaktį jau nelabai ką prisiminti“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, jei vedėjas – profesionalus, jis sugeba svečius užimti, jie nepadaugina alkoholio, smagiai praleidžia laiką ir be žeminančių pokštų ar žaidimų.

„Apie jokius išgertuvių žaidimus nėra kalbų, nėra jokių kalbų apie priverstinį dalyvavimą, rusiškus „Youtube“ variantus, kur morkos, tarkos ir panašiai. Norima, kad svečiai daug nepavargtų, būtų greita, kultūringa, nesityčiojama iš svečių. Būna, kad pigūs ar pirmus metus dirbantys vedėjai, muzikantai seno kirpimo tuo dar užsiima, bet jei visi taip darytume, seniai būtume likę be darbo“, – tikino jis.

Be to, aiškio A. Povilionis, pastebima nauja tendencija, kad jaunieji paprastai prašo daugiau dėmesio skirti svečiams, o patys šventės metu pageidauja likti nuošalyje.

„Jie miega po 2-3 valandas, būna pavargę nuo emocijų, po fotosesijų, todėl prašo geriau svečius išjudinti. Jaunuosius mažiau „klibiname“, – nurodė jis.

Supažindino su kainomis

Pasak A. Povilionio, vestuves jis skirsto atsižvelgdamas į jaunųjų biudžetą, o ne šventės vietą.

Nedidelio biudžeto vestuvės esą pasižymi tuo, kad šventės vedėjas ieškomas kelioms valandoms, jam mokama iki 400-500 eurų. Tuomet paprastai reikalaujama, kad jis dirbtų vienas, neinvestuojama į pramogas, muziką.

„Kai biudžetai dideli, renginių vedėjai daugiau atlieka koordinatorių darbą. Tuomet neretai ieškoma žinomos grupės, vedėjo, samdomi planuotojai ir dekoratoriai. Jei vidutinio biudžeto vestuvės, tai, kai šventėms skiriama nuo 4 iki 15 tūkst. eurų“, – su kainomis supažindino jis.

Tiesa, A. Povilionis prasitarė, kad norintys sutaupyti neretai vestuves nusprendžia rengti darbo dienomis, ne savaitgalį.

Vestuvės – kone brangiausiai kainuojanti šventė

„Prieš 3-4 metus žmonių vestuvėse tendencingai mažėjo. Sakykime, vestuvėse būdavo vos 20-25 žmonės, tai gana dažnas atvejis, tačiau nuo praėjusių metų svečių skaičius vėl auga, vidurkis – apie 50 žmonių“, – tikino renginių vedėjas.

A. Povilionio teigimu, nors vis audringiau švenčiamos ir krikštynos, vis dėlto vestuvės vis dar lieka kone brangiausiai atsieinanti proga.

„Krikštynos – svarbi, bet labiau šeimos šventė, nenorima dekoratorių, vedėjų. Savo ruožtu vestuvės, na, vienintelį kartą gyvenime, todėl žmonės taip netaupo. Beje, ačiū Dievui, kiek žinau, nebeimamos ir paskolos vestuvėms surengti“, – sakė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.