aA
Donaldas Trumpas jau pusmetį prezidentauja. Jis neturi daug kuo džiaugtis ir didžiuotis. Jo populiarumas smunka, nors jį stipriai tebelaiko respublikonų partijos nariai.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI / Karolina Pansevič

Baltuosiuose rūmuose vyrauja apgulties mentalitetas, Trumpo komandos ryšius su Rusija tiria keli Kongreso komitetai bei specialus prokuroras. Nors Trumpas dažnai skelbia, kad jo administracija yra itin veiksminga, jam nesiseka įgyvendinti esminių savo programos punktų – žlugo pastangos pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą, mokesčiai nėra pertvarkyti, nematyti nė cento tų milijardų, kuriuos jis žadėjo JAV infrastruktūros gerinimui ir darbo vietų kūrimui. Svarstoma, ar jis prasčiausias kada nors buvęs JAV prezidentas. Bet nemažai lietuvių politikų teigiamai vertina Trumpą. Kodėl?

Pirminė lietuvių reakcija į Trumpo pergalę ženklino būgštavimai dėl ateities. Buvo skiriamas išskirtinis dėmesys Trumpo pasisakymams apie Rusiją ir NATO, buvo klausiama, ar jis pataikaus Putinui, atšauks sankcijas Ukrainai, susilpnins NATO. Nuogąstavimus didino jo teiginys, jog NATO yra pasenusi organizacija ir tai, kad jis ilgai ir primygtinai atsisakė patvirtinti JAV įsipareigojimą NATO penktajam straipsniui. Rūpestį kėlė ir tai, kad neturėta ryšių su Trumpo komanda.

Pagaliau nerimą skatino nesiliaujanti baimė, kad Lietuva vėl bus išduota ir palikta likimo ir Rusijos valiai. Verta prisiminti, kad viena priežasčių, dėl kurių prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė keliauti į Prahą susitikti su prezidentu Obama, buvo jos nuogąstavimai, kad Obama paskelbs rytų ir vidurio Europos šalims kenksmingas politines iniciatyvas, ir kad jos dalyvavimas gali būti suprastas kaip pritarimas. Tiesa, ne tik lietuviai skeptiškai vertino galimą naujojo prezidento Rusijos politiką. Kitose šalyse sklido gandai, kad NATO paspartino Baltijos šalims ir Lenkijai skirtų batalionų dislokavimą, siekiant pristatyti Trumpą su įvykusiu faktu.

Daugelis kongresmenų nepasitiki Rusija, skeptiškai vertino Trumpo norą gerinti santykius su Putinu, ypač išaiškėjus Rusijos kišimuisi į JAV rinkimus. Kongresas nubalsavo skirti Pentagonui 587 mlrd. dolerių ateinančiais fiskaliniais metais, įskaitant 3,4 mlrd. dolerių veiksmams „Rusijai sulaikyti“.
Kęstutis Girnius

Baimės akys didelės, tad nebuvo itin daug dėmesio kreipiama į tai, kad naujasis Gynybos sekretorius Jimas Mattisas, ir nacionalinio saugumo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris, abu buvę generolai, bei CŽV direktorius Mike‘as Pompeo, yra užkietėję užsienio politikos „vanagai“, itin priešiškai nusiteikę Rusijos atžvilgiu. Užmiršta, kad JAV gynybos politika yra kaip milžiniškas lėktuvnešis, kurio kursą labai sunku pakeisti, net ir norint. O norinčiųjų mažai. Daugelis kongresmenų nepasitiki Rusija, skeptiškai vertino Trumpo norą gerinti santykius su Putinu, ypač išaiškėjus Rusijos kišimuisi į JAV rinkimus. Kongresas nubalsavo skirti Pentagonui 587 mlrd. dolerių ateinančiais fiskaliniais metais, įskaitant 3,4 mlrd. dolerių veiksmams „Rusijai sulaikyti“. Jis netrukus priims įstatymą, kuris sugriežtina sankcijas Iranui bei Rusijai bei nurodo, jog prezidentas negali vienašališkai švelninti šiuo metu Maskvai taikomas sankcijas.

V. Putinas ir D. Trumpas
V. Putinas ir D. Trumpas
© AP / Scanpix

Įtariamam Putino bičiuliui prezidentaujant, JAV nusprendė stiprinti NATO, gerokai didinti gynybos išlaidas, taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai. Padėties nekeičia tai, kad šiuos žingsnius labiau nulėmė Putino negu Trumpo veiksmai. Net lietuvių mėgstamiausias ir bene karingiausias JAV senatorius Johnas McCain turi būti patenkintas šiais pokyčiais, nors jis gal norėtų dar ginkluoti Ukrainą ir net išpildyti prezidentės Grybauskaitės svajonę Baltijos regione dislokuoti ilgojo nuotolio priešlėktuvines ir priešraketines sistemas „Patriot.“

Nors Trumpo pasisakymai ir kai kurie veiksmai kelia pagrįstą pasipiktinimą, ES vadovų reakcija kol kas yra neadekvati, persunkta emocijomis, nenuslepiamu nusivylimu, kad Trumpas nėra toks, kokio jie norėtų.
Kęstutis Girnius

Prieš kokią savaitę per interviu LRT Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius giedojo ditirambus Trumpui ir jo komandai. „Aš tokio kokybiško ir konkretaus pokalbio kaip su nacionalinio saugumo patarėju Herbertu Raymondu McMasteriu neturėjau iki tol niekada. Konkretaus ir apibendrinančio, ir su vizija į priekį, ir panašiai.“ Kai buvo nurodoma, kad Trumpo komanda dar nėra pats Trumpas, kuris dažnai keičia savo nuostatas, Linkevičius pažymėjo, kad „prezidentas, matosi, yra imlus aplinkai, jeigu jis koreguoja tas pozicijas.“ Ir nurodė, kaip dažnai patys aukščiausi JAV pareigūnai lankosi Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Jis dar davė suprasti, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastabos, jog ES nebegali pasitikėti kitais, supraski, JAV, turi labiau kliautis savo jėgomis, yra susietos su Vokietijos parlamento rinkimais. Linkevičius ne tik užsienio reikalų ministras, bet didelis prezidentės patikėtinis, tad manytina, jog panaši mąstysena nėra svetima ir Grybauskaitei. Daugelis konservatorių, pvz., Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, yra net didesni JAV entuziastai. Tariamas Putino draugas tapo Lietuvos bičiuliu.

Gynybos ir saugumo reikalai Lietuvai susiklostė teigiamai. Lietuva nebuvo vien pokyčių stebėtoja, bet ir dalyvė, atkakliai reikalaudama, jog NATO parengtų rimtus ir detalius Baltijos šalių gynimo planus, dislokuotu savo karius Baltijos šalyse, imtųsi kitų priemonių, kurios įtikintų Kremlių, jog šios šalys bus ginamos. Dėmesys Baltijos šalims yra realus, bet jis sietinas su dėmesiu visai Europai ir NATO.

Merkel užuomina, kad gal nebus galima pasikliauti JAV, yra veidmainiška. Veiksmai yra svarbesni negu žodžiai, o Vokietija begėdiškai neįgyvendina savo įsipareigojimo skirti du procentus BVP gynybai.
Kęstutis Girnius

Neabejoju, kad Trumpas labai mažai žino apie Lietuva, ja nesidomi, nors gal kartą pagalvojo, jog galėtų ją nusipirkti. Jam nerūpi kitos rytų Europos šalys. Įsipareigojimas ginti Lietuva bus tvirtas, kol bus tvirtas įsipareigojimas NATO. Nors Trumpo pasisakymai ir kai kurie veiksmai kelia pagrįstą pasipiktinimą, ES vadovų reakcija kol kas yra neadekvati, persunkta emocijomis, nenuslepiamu nusivylimu, kad Trumpas nėra toks, kokio jie norėtų. Buvęs JAV gynybos ministras D. Rumsfeldas kadaise sakė, kad kariaujama su ta kariuomene, kurią turi, o ne su ta, kurią norėtum turėti. Panaši logika galioja JAV prezidentams. Merkel užuomina, kad gal nebus galima pasikliauti JAV, yra veidmainiška. Veiksmai yra svarbesni negu žodžiai, o Vokietija begėdiškai neįgyvendina savo įsipareigojimo skirti du procentus BVP gynybai. Jei JAV ir kitos NATO narės elgtųsi panašiai kaip Berlynas, nebūtų su kuo ginti Europą, nei tinkamos kariuomenės, nei ginkluotės. Donaldas Tuskas, Jeanas Claude‘as Junckeris, ir kai kurie kiti ES politikai neslepia savo paniekos Trumpui, nors nereikia nei vaizduotės, nei išminties jį kritikuoti. NATO susitikime kitų šalių vadovai mėgino demonstratyviai vengti Trumpo, bet kai jis atsilygino ir per G-20 vakarienę ilgai kalbėjosi su Putinu, būta skundų, jog tai buvo akibrokštas sąjungininkams. Nenuoseklumas ir smulkmeniškumas akivaizdus.

JAV yra nepakeičiama Europos partnerė, net kai Trumpas yra prezidentas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tai puikiai supranta. Pirmame susitikime jis atvirai metė iššūkį Trumpui, po to pakvietė jį į Prancūziją dalyvauti Bastilijos dienos šventėse. Užsimezgė draugiškas ir abipusiškai naudingas ryšys. Lietuva turėtų palaikyti tokias iniciatyvas, o ne aklai pritarti Vokietijos pamokslautojams. Užuot amžinai puolęs Rusiją, Linkevičius galėtų su savo kolegomis kalbėti taip, kaip jis kalbėjo per minėtą interviu. Atseit, reikia džiaugtis ir įvertinti tai, kas pasiekta.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.