aA
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovai trečiadienį Izraelio atstovams perdavė bibliotekoje saugotus 309 žydų religinius rankraščius - toras. Ceremonijoje tiek Lietuvos, tiek Izraelio atstovai išreiškė viltį, jog tai turės įtakos dvišalių santykių gerinimui.
"Mes esame dėkingi, kad galime pervežti šias knygas iš Lietuvos Jeruzalės į šventą Jeruzalės miestą, žydų ir Izraelio sostinę", - sakė Izraelio užsienio reikalų viceministras rabinas Michaelis Melchioras.

Jis pažymėjo, jog Lietuvos Vyriausybės sprendimas perduoti toras yra "doras, teisingas ir moralus praeities atžvilgiu bei teikiantis vilčių ateičiai". Trečiadienį po pietų lėktuvu toros bus išgabentos į Izraelį, kur jas pasitiks šios šalies prezidentas.

Lietuvos Vyriausybės sprendimu toros yra perduotos Izraelio bendrijai "Hechal Shlomo", kuri laikoma žydų religinio ir dvasinio paveldo centru. "Hechal Shlomo" atliks būtinus tyrimo ir restauravimo darbus ir vėliau suburs ekspertų komisiją. Ši komisija nuspręs, kaip padalinti toras paraiškas pateikusioms viso pasaulio žydų religinėms bendrijoms.

Rabinas M.Melchioras pareiškė, jog tai yra "prieštaringų jausmų diena", nes Lietuva buvo ne tik žydų kultūros klestėjimo, bet ir jų žudynių vieta. "Bet mes esame čia tam, kad pradėtume naują santykių etapą", - pabrėžė jis.

Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius Andrew Bakeris (Endriu Beikeris) sakė turįs vilties, kad tokia draugystės ir bendradarbiavimo dvasia išliks statant tiltus tarp "šiuolaikinės ir demokratinės Lietuvos bei Izraelio ir pasaulio žydų bendruomenės".

Ceremonijoje Lietuvos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pažymėjo, jog Lietuva torų "negražina, o jas perduoda", nes niekada nebuvo jų užgrobusi, o tik siekė išsaugoti.

Prisimindamas Lietuvos žydų bendruomenės istoriją, jis pripažino, jog tarp tų, kurie Lietuvoje žudė žydus, "buvo ir lietuvių". "Mūsų tauta ir valstybė prakeikė žydšaudžius, deja, šių juodųjų puslapių iš mūsų istorijos neišplėši", - pridūrė A.Paulauskas.

Kartu jis pažymėjo, jog torų perdavimas taps vienu iš "baltųjų momentų" lietuvių ir žydų santykiuose. Vilnius buvo vienas reikšmingiausių jidiš kultūros centrų Europoje iki nacių okupacijos per Antrąjį pasaulinį karą. Naciai ir jų talkininkai sunaikino apie 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų.

"Naujasis tūkstantmetis prasideda geranorišku mūsų tautų gestu", - teigė kultūros ministrė Roma Dovydėnienė. Tarptautinės istorinės komisijos Lietuvos nacių ir sovietų okupacijoms tirti pirmininkas Emanuelis Zingeris žurnalistams teigė, jog tai yra "rimčiausias tarpusavio pasitikėjimo atstatymo aktas".

Perdavus pasaulio žydų bendruomenei daugiau kaip 300 torų, Nacionalinėje bibliotekoje dar liko 58 ypatingą reikšmę Lietuvos kultūros paveldui turinčios toros.

Pasak M.Mažvydo direktoriaus Antano Bulavo, bibliotekoje liko toros, tipiškos atskiroms Lietuvoje veikusioms religinėms žydų mokykloms, perrašinėtojams bei laiko periodams.

"Aš manau, kad tas žingsnis yra teisingas", - sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius, kalbėdamas apie Lietuvos sprendimą pasilikti dalį torų. Kartu jis pareiškė turįs vilties, kad dalis bibliotekoje paliekamų torų bus perduotos Lietuvos žydų bendruomenei.

"Aš tikiuosi, kad dalis galės būti grąžintos ir palaidotos prie Gaono Elijahu (Lietuvoje gyvenusio žymaus žydų religinio išminčiaus - BNS) kapo", - pažymėjo S.Alperavičius.

Tora yra ant pergamentinio ritinio ranka surašyta Biblijos Penkiaknygė, drauge su dešimtimi Dievo įsakymų Viešpaties ant Sinajaus kalno įteikta pranašui Mozei, kai šis prieš tris tūkstantmečius vedė savo tautą iš Egipto vergijos į pažadėtąją žemę - Palestiną.

Torų ritiniai laikomi specialiose spintose sinagogose, jie turi būti idealiai tvarkingi, o dėl įvairių priežasčių tapę netinkamais naudoti - laidojami žemėje. Į torų perdavimo ceremoniją M.Mažvydo bibliotekoje atvyko gausi Izraelio ir Amerikos žydų bendruomenės delegacija, tarp jų - vyriausiasis Izraelio rabinas Israelis Lau. Delegaciją lydėjo didelė grupė užsienio žurnalistų.

Vilniuje Izraelio delegacija aplankė Gaono Elijahu kapą, susitiko su UR ministru Antanu Valioniu, Seimo pirmininku Artūru Paulausku, premjeru Algirdu Brazausku, dalyvavo ilgamečio Knygų rūmų direktoriaus, išgelbėjusio toras nuo Stalino režimo, Antano Ulpio vardo ekspozicijų salės ir atminimo lentos atidaryme Žydų muziejaus Tolerancijos centre.

"Pagerbdami vieną Lietuvos kultūrininką, iš tiesų lenkiame galvą prieš visą Lietuvos inteligentų kartą, kuri gelbėjo žydus nuo holokausto ir kurių daugelio net vardų nežinome", - ceremonijoje sakė premjeras A.Brazauskas.

Jis pabrėžė, jog Lietuvai pavyko išsaugoti vieną turtingiausių žydų kultūros archyvų. Rabinas M.Melchioras A.Brazauskui įteikė skulptūrėlę, ant kurios išgraviruota: "Izraelio valstybės ir žmonių padėka premjerui".

"Laikau didele garbe būti liudininku Lietuvai perduodant toras Izraeliui. Savo tėvynainių vardu sveikinu Lietuvos Vyriausybę, žengusią šį žingsnį", - ceremonijoje sakė JAV ambasadorius Lietuvoje Johnas Tefftas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.