„1000 ekonomistų sutinka: D. Trumpo politika bus katastrofa“, „D. Trumpo prezidentavimas – pasaulinių rizikų dešimtuke“, skelbė pasaulinių žiniasklaidos leidinių antraštės. Politikos apžvalgininkai, politologai, politikai Lietuvoje ir užsienyje, D. Trumpui tampant JAV prezidentu, kalbėjo apie jo keliamą pavojų NATO, Rytų ir Vidurio Europos regiono saugumui, galimą jo sandėrį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ar bent jau jam palankius sprendimus. Kokie buvo pusė metų D. Trumpo prezidentavimo? Ar pranašystės pildosi?
Dėl saugumo ir JAV įsipareigojimų NATO galime atsipūsti?
Pasak L. Kasčiūno, mums labai svarbūs klausimai, dėl kurių būta abejonių, buvo atsakyti po D. Trumpo vizito bei „Patriot“ sistemų dislokavimo Lenkijoje.
„D. Trumpo geopolitinėje vizijoje Vidurio Europai tenka labai svarbus vaidmuo, didėja strateginis šio regiono reikšmingumas didžiojoje Amerikos strategijoje, aš tuo net neabejoju. Natūralu, kad jis įgyvendina atgrasymo principą ir pakelia jį į kitą lygmenį.
Antras svarbus dalykas, dėl kurio D. Trumpas buvo dažnai kritikuojamas, tai įsipareigojimai NATO, pareiškimai, kad NATO – atgyvenusi organizacija. Jo pasisakymai Varšuvoje aiškiai įrodė įsipareigojimą 5-ajam straipsniui, kolektyvinei gynybai, saugumo garantijoms. Manau, tai atremia kritikos strėles, kurių iki šiol šiuo klausimu jis sulaukė“, – tikina L. Kasčiūnas.
Pašnekovas taip pat pažymi, kad D. Trumpas sustiprino dar Baracko Obamos prezidentavimo metu atsiradusią Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą (European Reassurance Initiative) – jis 40 proc. padidino iniciatyvos finansavimą. Laikinas ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ dislokavimas Lietuvoje, Lenkijos apginamumo stiprinimas yra būtent šios iniciatyvos rezultatas. Be to, D. Trumpo spaudimas Europai savo gynyba rūpintis pačiai turėjo teigiamos įtakos – šalys atsibunda ir stiprina savo krašto apsaugą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė taip pat pažymi, kad šiuo požiūriu neigiami lūkesčiai nepasiteisino: „Reikėtų akcentuoti, kad Lietuvai aktualiais saugumo klausimais tikrai nepraradome JAV, kaip partnerių, ir mums gyvybiškai reikalingą palaikymą turime.
Tačiau pastebėtina, kad JAV sistema neleidžia įvykti tai katastrofai, apie kurią buvo trimituota iš anksto. Kongresas, prezidento komanda įveda tam tikras korekcijas, šiek tiek pabando jį įstatyti į tam tikrus rėmus. Tai yra amortizuojantis veiksnys, tačiau, mano požiūriu, D. Trumpas lieka neprognozuojamas prezidentas.“
Rusijos šešėlis sumenko, persekioja toliau ar tapo didesnis?
L. Kasčiūnas pastebi, kad, kai D. Trumpas buvo inauguruotas, pasigirdo daug kalbų apie sankcijų Rusijai panaikinimą.
„Buvo sakoma, kad tik laiko klausimas, kada D. Trumpas tai padarys. Tačiau sankcijos Rusijai D. Trumpo ir jo administracijos yra dar labiau išplėstos.
Kritika D. Trumpui dažnai buvo nepagrįsta bei, mano požiūriu, paremta ideologine neapykanta jam. Galbūt retoriniame lygmenyje yra pakitimų santykiuose su Rusija, tačiau politiniuose sprendimuose tai neatsispindi, nėra nė vieno pavyzdžio, kur jis ką nors politiškai būtų išmainęs, sumažinęs sankcijas“, – kalba L. Kasčiūnas.
Tuo metu R. Urbonaitė teigia, kad Rusijos šešėlis D. Trumpo neapleidžia, o kai kurie įvykiai dar labiau stiprina abejones.
„Praėjo pusė metų, bet Rusija išlieka vienu pagrindinių lydinčiųjų žodžių, kalbant apie D. Trumpą. Ir ne tik apie D. Trumpo politikos Rusijos atžvilgiu konstravimą; pagrindinė tema, kurią aptarinėja naujienų portalai, yra D. Trumpo ryšiai su Rusija.
Praėjusios savaitės D. Trumpo susitikimas su V. Putinu sukėlė abejonių, o jo pareiškimas, kad susitikimas buvo puikus, yra keistas, nepaisant to, kad po kiek laiko D. Trumpas „Twitteryje“ pareiškė, kad, kol neišsispręs Ukrainos ir Sirijos situacija, sankcijos bus“, – sako R. Urbonaitė.
Neraminančių reiškinių tarptautinėje politikoje – ir daugiau
L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį tai, kad tarptautinio saugumo prasme D. Trumpas buvo aktyvesnis nei jo pirmtakas B. Obama.
„Kalbant apie saugumą ne tik mūsų regiono požiūriu, galima pastebėti ir dar vieną svarbų D. Trumpo sprendimą. Smūgis, kurį po cheminio ginklo panaudojimo prieš civilius JAV sudavė Sirijoje, leido Basharui al Assadui suprasti, kad raudonos linijos egzistuoja ir padarė daugiau, nei sugebėjo padaryti B. Obama“, – sako politikas.
Tiesa, pašnekovas pastebi, kad vienas D. Trumpo sprendimas yra neaiškus ir bus įdomus jo santykių su Rusija indikatorius: „Senatas nusprendė bausti Rusijos strategines įmones dėl kišimosi į JAV vidaus politiką prezidento rinkimų procese. Prezidentas turės pasirašyti sprendimą ir dar neaišku, kaip tas procesas baigsis. Tai bus įdomus indikatorius, kokius veiksmus D. Trumpas atliks.“
Tarptautinio saugumo požiūriu situaciją abu LRT.lt pašnekovai vertina gerai, tačiau dėl JAV ir Europos santykių atmosferos politologė R. Urbonaitė pastabų turi.
„Viduje, nors yra pozityvių ženklų, didesnių pergalių jam pasiekti nepavyksta, jo populiarumas yra kritęs ir jo prezidentavimo pradžios pavadinti sėkminga turbūt negalime. Žvelgdami į užsienio politiką, galime pastebėti, kad santykiai su Europa komplikuojasi, takoskyrų matome vis daugiau. Tai parodė ir G20 susitikimas, kuriame išryškėjo nesutarimai prekybos, klimato kaitos klausimais.
Tai, kaip jis elgiasi užsienio politikoje, verčia abejoti, ar JAV lyderystė išliks tokia pati, kaip iki šiol, tačiau manau, kad katastrofos išvengsime, nes JAV prezidentai nėra amžini, jie keičiasi, yra politinės sistemos dalimi, ir mes nekalbame apie autoritarinį režimą, kur sprendimai priimami taip greitai, kaip juos priima prezidentas“, – sako R. Urbonaitė.
