Seimo sprendimas, kuris kai kurių teisininkų yra vadinamas istoriniu, buvo priimtas vos 36 Seimo narių balsais. Vienas Seimo narys balsavo prieš, o vienas - susilaikė. Dabar Seime yra 137 nariai, tačiau dėl rinkimų kampanijos dauguma Seimo narių posėdyje nedalyvavo.
Prieš kodekso priėmimą balsavo Nacionaldemokratų partijos pirmininkas Rimantas Smetona. Savo sprendimą jis motyvavo tuo, jog kodeksas nenumato mirties bausmės už nužudymą bei kitus sunkius nusikaltimus. Mirties bausmė kodekse yra pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.
"Bausmė už nužudymą nėra teisinga ir neatitinka visuomenės daugumos nuomonės", teigė A. Smetona.
Dabartinis Baudžiamasis kodeksas su daugybe pataisymų, padarytų tiek sovietiniu laikotarpiu, tiek ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, galioja nuo 1961 metų. Naujasis kodeksas yra modernus įstatymų rinkinys, kurio nuostatos atspindi šiuolaikines baudžiamųjų įstatymų vystymosi tendencijas ir baudžiamosios teisės mokslo laimėjimus.
Visos Baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Taigi, greta nusikaltimų, įvedama visiškai nauja nusižengimo sąvoka. Už baudžiamuosius nusižengimus numatomos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimo bausme.
Seimas antradienį taip pat priėmė Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymą, kuris numato, jog Baudžiamasis kodeksas įsigalioja kartu ir tik suderinus jį su naujais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu.
Tačiau dalis naujojo Baudžiamojo kodekso galės būti perkelta į dabar galiojantį kodeksą dar iki aukščiau minėtų teisės aktų įsigaliojimo.
Pagal optimistines prognozes, visas naujasis Baudžiamasis kodeksas galės įsigalioti po metų, pagal pesimistines - po 3-4 metų.
