aA
Ne vienas lietuvis emigrantas anksčiau ar vėliau nusprendžia palikti Jungtinę Karalystę (JK) ir grįžti į tėvynę arba persikelti į kitą šalį – ypač po britų salas aukštyn kojomis apvertusio „Brexit“. Tačiau išsikraustymas iš šalies gali tapti didžiuliu galvos skausmu. Šio straipsnio autorė, pakuodamasi daiktus kelionei namo, nė nemanė, kad santaupų prireiks ne tik naujo gyvenimo pradžiai, bet ir atsisveikinimui su senuoju.
Londonas
Londonas
© Vida Press

Atrodo, išsikelti iš JK su viskuo, ką turi – paprasta užduotis. Tereikia nusipirkti lėktuvo bilietą, susikrauti lagaminą ir viskas baigta. Tačiau taip toli gražu nėra. Tik pradėjusi šį procesą supratau, jog kiekvienai institucijai, kurioje buvau registruota keletą pastarųjų metų, privalau pranešti apie išvykimą.

Negana to, paaiškėjo, kad turiu informuoti kiekvieną kompaniją, kurios suteikiamomis paslaugomis naudojausi. Nepranešus apie tai, man esą gresia ne tik mokėti vienokį ar kitokį, pavyzdžiui, mėnesinį, mokestį, bet ir baudos, ir net baudžiamoji atsakomybė.

Pirmas žingsnis – būstas

Išsikraustant iš šalies pirmiausia reikia nusistatyti datą. Nuosavo būsto neturintiems žmonėms – tokiems kaip aš, – ji dažnai priklauso nuo nuomos sutarties pabaigos. Norint išvykti anksčiau nei nurodoma nuomos sutartyje, gali tekti pakloti nemenką sumą.

Pagal JK įstatymus, išsikrausčius iš nuomojamo būsto anksčiau nei numatyta, privaloma sumokėti nuomą už visus ateinančius mėnesius iki sutarties pabaigos. Šių išlaidų išvengti galima dviem atvejais: jeigu sutartyje įrašyta išankstinės sutarties nutraukimo sąlyga; kai numatytas laikas jau praėjęs; arba susitarus su būsto šeimininku ir jam sutikus.

Išsikraustant, net ir pasibaigus sutarčiai, būtina perskaityti, kas joje parašyta. Dažnai nuomininkai apie išsikėlimą privalo pranešti prieš du mėnesius. Tad, pavyzdžiui, jei jūsų nuomos sutartis baigiasi liepos 1 dieną, apie išsikraustymą privalote pranešti ne vėliau nei gegužės 1-ąją. Kitu atveju būsto savininkas turi visą teisę negrąžinti nuomos pradžioje palikto užstato.

Taip pat būtina prisiminti, kad užstatas grąžinamas ne iš karto atidavus raktus, o per pirmąjį mėnesį po išsikraustymo.

Dauguma JK gyvenančių piliečių privalo mokėti savivaldybės mokestį. Šis skaičiuojamas pagal būsto plotą, gyvenamąjį rajoną bei kitus niuansus, ir svyruoja nuo 831,21 svaro sterlingų (apie 942 eur) iki 2 493,64 svaro sterlingų (apie 2826 eur) per metus. Išsikraustant bei norint nutraukti mokėjimą, būtina apie tai pranešti vietos savivaldybei.

Paskambinusi į savivaldybę buvau labai nemaloniai nustebinta, nes taip paprastai liautis mokėjus neleidžia. Negana to, iš manęs reikalavo dalykų, kuriuos žinosiu tik persikrausčiusi į Lietuvą ir tai ne tą pačią dieną. Taigi patariu prieš susisiekiant su savivaldybe susirinkti šiokios tokios informacijos, be kurios negalėsite nutraukti savo sutarties.

Pavyzdžiui, paskambinusi ir pranešusi, kad išsikraustau, pirmiausia išgirdau klausimą, kur gyvensiu Lietuvoje.

„Nežinau, kur gyvensiu, – ieškosiu namų ten nuvykusi“, – atsakiau kaip įmanoma ramiau, nors visiškai nesuvokiau, kam reikia pateikti kitoje šalyje stūksančio būsto adresą.

Tuomet man pasiūlė padiktuoti kokį nors artimųjų adresą JK. Taip ir padariau. Tačiau savivaldybės darbuotojai kilo klausimas, kieno tas adresas. Pasakiusi, kad pusseserės, išgirdau pyktelėjusios moters tiradą: „Kaip jūs galite duoti savo giminaitės adresą su ja nepasitarusi? Gaukite jos leidimą – geriausia būtų raštu, ir paskambinkite man po dviejų savaičių. Kol kas negalime niekuo pagelbėti.“ Ir padėjo telefono ragelį.

Kitas svarbus dalykas – pranešimo apie išsikėlimą laikas. Savivaldybei pranešti galima likus 14 dienų iki išsikraustymo ir ne anksčiau. JK įstatymai nurodo, kad informuoti apie keičiamą adresą būtina per 21 dieną. To nepadariusiesiems gresia baudos.

Paslaugų atsisakymas plonina piniginę

Apie planus keisti gyvenamąją vietą būtina informuoti ir elektros, vandens bei dujų tiekėjus.

Paprasčiausia nutraukti sutartį su vandens tiekėju. Kompanijai tereikia pranešti tikslią išsikėlimo datą – sutartis nutraukiama nuo minėtos dienos, net jei ji numatoma po mėnesio ar net kelių. Pagal tai apskaičiuojama, kiek gyventojui reikia sumokėti. Dauguma vandens tiekimo kompanijų nustato konkretų mokestį. Kadangi mokama ne už sunaudoto vandens kubinius metrus, o fiksuota suma – pagal būsto dydį bei gyventojų skaičių, – mokestį galima apskaičiuoti iš anksto. Jeigu už vandenį buvo mokama ne kas mėnesį, o kas ketvirtį ar rečiau ir gyventojas sumokėjo už ilgesnį laiką, negu gyvens būste, permoka jam grąžinama. Pavyzdžiui, man į namus atsiuntė čekį su nurodyta mano permokėta suma.

Su dujų ir elektros tiekėjais kiek sudėtingiau. Norint su jais atsiskaityti dar prieš išsikraustymą, to padaryti gali ir nepavykti. Dažniausiai kompanijos negali apskaičiuoti, kiek energijos gyventojas išnaudos iki išsikėlimo dienos. Nors kai kurie tiekėjai sutinka paruošti preliminarią sąskaitą, lyginant su anksčiau per tokį patį laikotarpį išnaudota energija, ne visi nori tai daryti vartotojui nutraukiant sutartį.

Sutartį galima nutraukti gerokai iš anksto, tačiau paskutinę sąskaitą sumokėti teks po išsikraustymo dienos, kai bus žinomas tikslus išnaudotos elektros ar dujų kiekis. Tai padaryti gali būti sudėtinga, jeigu persikraustoma į kitą šalį, tad tiekėjai siūlo naudotis elektronine sistema ir pinigus pervesti internetu.

Tačiau užvis labiausiai mane šokiravo interneto tiekėjas. Kad teks sumokėti numaniau, bet kad šitaip plėšikaujama vidury baltos dienos – nė nebūčiau pagalvojusi.

Toli gražu ne visiems pavyksta išsikraustyti jau pasibaigus sutarčiai su interneto tiekėjais. Jei sutarties laikas nesibaigęs, yra tik du nutraukimo variantai, kurie abu nepigiai kainuoja.

Pirma galimybė – išsipirkti nepasibaigusią sutartį. Vienos tiekėjų kompanijos už šią paslaugą prašo sumokėti visus pinigus, kuriuos būtumėte sumokėję iki sutarties pabaigos, ir iš karto. Kitos turi nustatytą sutarties nutraukimo mokestį, tačiau, priklausomai nuo kompanijos, gali tekti pakloti ir kelis šimtus svarų sterlingų.

Man pranešant apie sutarties nutraukimą, iki jos pabaigos buvo likusios aštuonios dienos. Tačiau už jas buvau paprašyta sumokėti 132 svarus sterlingų (apie 149 eur). Nutarusi, kad verčiau jau palauksiu, kol pasibaigs sutartis, išgirdau, jog už internetinio ryšio tiekimo nutraukimą turėsiu sumokėti dar kiek daugiau nei 30 svarų sterlingų (apie 34 eur).

Įsivaizduokite, kaip nustebau, kai paklausus, už ką reikia mokėti, man paaiškino, kad tiesiogine to žodžio prasme - už ryšio tiekimo nutraukimą.

Noras susitvarkyti reikalus dar prieš lipant į lėktuvą neišsipildė – interneto tiekėjams teks skambinti iš Lietuvos. Kad būtent tą dieną, kai baigiasi sutartis, jie savo sistemoje pažymėtų varnelę, reiškiančią, jog mano senuosiuose namuose nebėra interneto, o aš už tai dar ir sumokėsiu.

Bet nutraukti sutartį su interneto tiekėju nemokamai irgi įmanoma. JK įstatymuose nurodoma, kad jeigu nuo sutarties pasirašymo paslaugos gavėjui suteikiamos paslaugos kaip nors pasikeitė arba pabrango, jis turi teisę nutraukti susitarimą ir nelegalu už tai iš jo reikalauti pinigų. Dar viena galimybė – perrašyti savo sutartį kitam asmeniui, kuriam galbūt kaip tik reikia interneto.

Identiška situacija yra ir su telefono ryšio sutartimi.

Visų mokesčių susigrąžinti neįmanoma

Išvykstant gyventi į kitą šalį – kad ir Lietuvą, – pravartu uždaryti ir turėtą banko sąskaitą, jeigu ja nebus naudojamasi. To nepadarius, tik ištuštinus ją prieš išvykimą, bankas gali pradėti nuskaičiuoti mokestį už tuščią sąskaitą ar nesinaudojimą ja.

Daugelis bankų leidžia uždaryti sąskaitą be papildomo mokesčio, tačiau prašo pateikti tokio sprendimo priežastį. Išsikėlimas iš šalies dažnai pakankama priežastis tą padaryti.

Prieš uždarant sąskaitą patariama įsitikinti, ar nėra skolų. Pavyzdžiui, jei gyventojas turi pinigų perviršį sąskaitoje – tai yra išleido daugiau pinigų nei turėjo, – juos būtina grąžinti prieš nutraukiant sutartį su banku.

Tautiečių emigrantų bendruomenėje sklando mitas, kad turint skolų bankui JK ir išvykstant gyventi į Lietuvą neuždarius sąskaitos, jų galima negrąžinti, tačiau taip nėra. Priklausomai nuo skolos dydžio, bankai dažnu atveju kreipiasi į antstolius, tad jei neišvykstate į negyvenamą salą, skola bus išieškota ten, kur persikelsite.

Taip pat prieš uždarant sąskaitą būtina įsitikinti, kad nesate nustatę automatinių mokėjimų. Jeigu tokių yra – pavyzdžiui, paskola ar išsimokėtinai įsigytas daiktas, – juos būtina peradresuoti į tą sąskaitą, kuria naudositės išsikėlę. Tai gali būti ir bet kurio Lietuvos banko sąskaita. Žinoma, jei tokios neturite, patenkate į dar vieną aklavietę, iš kurios išsikapstysite tik grįžę į Lietuvą.

Dar viena itin svarbi organizacija, kuriai būtina pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, – mokesčių inspekcija. Išvykstantiesiems reikia užpildyti formą P85. Dirbantiesiems arba gaunantiesiems bedarbio pašalpą prie šios formos būtina pridėti ir antrą bei trečią formos P45, kurią išduoda darbdavys, dalis.

Laisvai samdomiems darbuotojams reikia pateikti mokesčių deklaraciją.

Jeigu išvykstantysis planuoja dirbti JK įkurtoje kompanijoje ir gauti pajamų šalyje, šias formas pateikti vis tiek būtina.

Užpildyti šių dokumentų internetu neleidžiama, tad patariama tuo užsiimti likus šiek tiek laiko iki išvykimo iš šalies. Kad siunčiant dokumentus paštu mokesčių inspekcija spėtų gauti gyventojo prašymą ir užregistruoti išvykimą bei apskaičiuoti jo mokesčius ir galbūt grąžinti permoką.

Jeigu išvykęs iš šalies vėliau turės bet kokių pajamų JK, jam ir toliau reikės mokėti mokesčius. Jei pajamų neturės, tačiau planuoja kada nors grįžti į JK arba norėtų gauti senatvės pensiją, mokesčių inspekcija pataria net ir išsikrausčius iš šalies mokėti nacionalinio draudimo bei pensijos kaupimo mokesčius.

Tas pats galioja ir dėl rezidento statuso. Nustojus mokėti mokesčius JK ir vėliau nusprendus į ją grįžti, metai, reikalingi rezidento statusui gauti, bus pradėti skaičiuoti iš naujo.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, Europos Sąjungos pilietis, gyvenęs bei dirbęs šalyje mažiausiai penkerius metus, automatiškai įgyja rezidento statusą. Tad jeigu tiek išgyvenę JK išsikraustysite, tačiau po metų ar dvejų, visą tą laiką nemokėję mokesčių, nuspręsite grįžti atgal, būsite padarę per didelę pertrauką. Anksčiau šalyje išgyventi metai bus panaikinti ir, norint gauti rezidento teises, teks vėl išbūti JK bent penkerius metus.

Dažnas lietuvis mano, jog visam laikui išvykdamas iš šalies gali susigrąžinti visus joje sumokėtus mokesčius. Taip nėra. Mokesčių inspekcijos tinklalapyje rašoma, kad iš šalies išsikraustantis gyventojas negali prašyti grąžinti sumokėto nacionalinio draudimo mokesčio, mat šis, drauge su darbo stažu, bus pridėtas prie ES šalies, į kurią persikraustoma, stažo.

Daugiau naujienų saviems Jungtinėje Karalystėje - tiesa.com.