Bendruomenės „Globa į šeimą“ Vilniaus regiono pertvarkos procesų ekspertės Ingos Veževičienės teigimu, nuolatinis nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių bendradarbiavimas yra tiesus kelias jaunųjų šalies gyventojų gerovės link. O vaikų, kuriems reikalinga socialinė priežiūra ir globa, skaičius stipriai skiriasi kiekvienoje savivaldybėje.
Pavyzdžiui, Ukmergės rajono savivaldybėje vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, yra daugiau nei kur kas didesnėje Vilniaus rajono savivaldybėje. Tokių vaikų savivaldybėse atitinkamai yra 465 ir 456. Šalčininkų rajono savivaldybėje yra 275 vaikai, augantys tokiose šeimose, o rajone yra vos viena socialinės globos institucija. Tai parodo akivaizdų socialinių paslaugų ir mokymų rajono vaikams trūkumą.
Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, dalis vaikų sostinėje nesuvokia, kas yra tikra šeima.
„Socialinės rizikos šeimų vaikams atrodo, kad ramus vakaro pokalbis prie arbatos puodelio su tėvais nėra šeima. Jiems šeima - prieš akis nesibaigiančios grumtynės ir ginčai. Jie tiesiog nėra matę tikros šeimos pavyzdžių“, – sakė meras.
„SOS vaikų kaimai Lietuva“ direktorė Liudovika Pakalkaitė pabrėžė, kad investicijos į vaikus yra vienos pelningiausių, o vaikai naujose šeimose adaptuojasi apie mėnesį.
„Šaliai investavus į vaiką 1 eurą dar ankstyvojoje vaikystėje, jam baigus mokyklą grąža būtų 10-16 eurų. Vaikams be tėvų labiausiai padeda SOS šeimos ir globėjai bei palydimoji globa sulaukus pilnametystės. Nors globėjams dažnai trūksta žinių ir įgūdžių, vaikai naujoje šeimoje adaptuojasi per maždaug mėnesį laiko. Per šį laikotarpį dažnas vaikas net nevalgo arba valgo pačius paprasčiausius produktus“, – nurodė ji.
Pasak Lietuvos globėjų ir įvaikintojų organizacijos nario Zigmo Giedrimo, būtina atkreipti dėmesį ir į neįgaliuosius.
„99,99 proc. būsimų globėjų nori auginti sveiką vaiką. Galimybių įsivaikinti ir auginti neįgalius vaikus neturime, todėl būtina gerinti sąlygas šiems šalies gyventojams“, – aiškino jis.
