aA
Artėjant balsavimui dėl urėdijų reformos, kuris jau vadinamas ir pasitikėjimo Vyriausybe testu, ir išbandymu opozicijai, valdančiųjų „valstiečių“ lyderiai kalba apie neįtikėtiną saviškių vienybę. Tačiau Seimo „valstiečių“ frakcijoje yra abejojančiųjų, ir jų balsai gali tapti lemiami, jei kitos partijos reformos nepalaikytų.
Saulius Skvernelis Seime
Saulius Skvernelis Seime
© DELFI / Karolina Pansevič

Antradienį Seimas toliau svarstys Miškų įstatymą – vieną pagrindinių šios Vyriausybės parengtų reformų. Penktadienį turėtų įvykti lemiamas balsavimas dėl urėdijų reformos, kurią įgyvendinus, vietoje 42 šiuo metu veikiančių urėdijų turėtų likti 25, o jų veiklą koordinuotų centrinė įstaiga „Lietuvos valstybiniai miškai“.

Šį projektą ypatingai svarbiu vadina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) deleguotas premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau pastaruoju metu parlamentarai dėl šio projekto reiškia vis daugiau abejonių, o absoliučios vienybės, nors teigiama priešingai, nėra net tarp „valstiečių“.

DELFI apklausus LVŽS frakcijos narius, aiškėja, kad dalis „valstiečių“ vis dar nėra tikri, ar balsuodami dėl Miškų įstatymo, jie pasisakys „už“.

Galutinio atsakymo dar neturi

Galutinai neapsisprendęs, kaip balsuos, DELFI sakė pagal LVŽS sąrašą išrinktas Vytautas Rastenis. „Dar svarstysime trečiadienį komitete. Kol kas dar negaliu pasakyti nei „taip“, nei „ne“. Tiek dabar visko prirašyta, ir nuomonių įvairiausių išsakyta yra. Aš turiu savo nuomonę, bet kol kas pasilieku ją sau“, – sakė politikas.

Pasak jo, LVŽS frakcijoje buvo kalbėta, kad šiuo klausimu reikėtų būti vieningiems, bet, V. Rastenio teigimu, yra ir visokiausių minčių, ir abejonių, ir kitokių pamąstymų. „Todėl ir aš kol kas susilaikau nuo komentarų, kad, sakykime, būsiu priešiškai nusiteikęs arba pasisakysiu „už“. Turiu savo minčių, bet nežinau, kaip jos pakryps. Pertvarka būtina, nė kiek neabejoju, bet galbūt truputėlį kitomis sąlygomis“, – teigė V. Rastenis.

Vytautas Rastenis
Vytautas Rastenis
© DELFI / Domantas Pipas

Nežinąs, koks galutinis variantas bus pateiktas balsavimui, sakė ir „valstietis“ Viktoras Rinkevičius. „Projektui yra daug pataisų. Nežinau, koks bus galutinis variantas. Jeigu bus toks, kaip įsivaizduoju, koks turėtų būti, tai pritarsiu“, – aiškino jis.

Parlamentaras teigė, kad Lietuva jau buvo sukūrusi kelis monstrus valstybės sektoriuje. „Mūsų valstybėje, kol dar nėra absoliučiai skaidrus valdymas kaip Skandinavijoje, kurti monstrus, man atrodo, pavojinga. Aš suprantu ir premjero, ir ministro norus skaidrinti, tvarkyti, ir visa širdimi tam pritariu, bet kaip tai padarysime – į tą klausimą mums ir nesiseka kol kas atsakyti. Aš noriu, kad pertvarka atneštų naudos, kad vėl nebūtų kuriamas monstras, kurį nelabai sugebėsime suvaldyti“, – tvirtino V. Rinkevičius.

Abejones reiškia ir LVŽS frakcijos narys Valerijus Simulik. „Išklausysiu argumentus, išgirsime visas puses, tada matysime. Kol kas neturiu tvirtos nuomonės, yra abejonių, pas mane ir miškininkai buvo atėję. Argumentų man asmeniškai kol kas trūksta. Nebus, kad aklai palaikyčiau, bus debatai ir kalbėjimas“, – tvirtino jis.

Manantis, jog dar turi laiko apsispręsti, sakė ir „valstiečių“ frakcijos atstovas Audrys Šimas. Tuo metu Stasys Tumėnas teigė projektui pritarsiąs, nors „dar nėra visi taškai sudėlioti“.

Remia, bet kritikuoja

Daugiamandatėje apygardoje išrinktas Arūnas Gumuliauskas sakė balsuosiąs „taip, kaip bus pateikta“. Pasak jo, niekam nekyla klausimų dėl strateginių dalykų, labiau diskutuojama dėl taktikos.

„Kiek liks urėdijų? Koks urėdijų bus statusas? Kalbama apie tai. Ar tai bus juridiniai asmenys? Čia yra tokie dalykai, dėl kurių dabar diskutuojama, ir aš manau, kad mes priimsime bendrą sprendimą. Tai negimsta, kaip jūs klausiate, nuostata, pirmiausia, reikia įsigilinti kaip reikiant, devynis kartus pamatuoti ir dešimtą kirpti“, – kalbėjo jis.

Baltijos vienmandatėje apygardoje išrinktas Algimantas Kirkutis sakė, kad palaikys bendrą frakcijos poziciją, tačiau negailėjo kritikos reformai.

„Mano asmeninis įsitikinimas yra, kad ši reforma yra truputėlį per ankstyva. Ji turėtų būti susieta su regionų politikos reforma. Savivaldybės turėtų būti aktyviau susietos su urėdijomis“, – kalbėjo A. Kirkutis.

Jis savo poziciją grindė tuo, kad „arčiau miškų gyvenantiems žmonėms yra aiškiau, kokį mišką sodinti, kada jį pjauti, nei kažkam Vilniuje“.

„Manau, kad bendrai regioninės politikos klausimas yra nepakankamai rimtai kol kas sprendžiamas – ir švietimo, ir urėdijų reformos turėjo būti siejamos su regionine politika“, – sakė A. Kirkutis.

Kaip abejojantys teikiamu projektu įvardijami ir dar keli LVŽS frakcijos nariai, tačiu jų pakalbinti DELFI nepavyko.

Nusišalina nuo sprendimų priėmimo

Nalšios apygardoje išrinktas Gintautas Kindurys teigė nusišalinęs nuo sprendimų priėmimo šiuo klausimu, kadangi turi giminių, kurie dirba miško sistemoje.

Gintautas Kindurys
Gintautas Kindurys
© DELFI / Domantas Pipas

„Aš esu deklaravęs, pas mane yra giminių, dirbančių miško sistemoje. Tai aš per pateikimą pasakiau, kad nusišalinu nuo šito klausimo, tai net ir komitete, ir plenariniame nebalsuosiu dėl šito. Nepažeisiu viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo“, – kalbėjo G. Kindurys.

Dėl frakcijos vienybės neabejoja

LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis frakcijos vienybe balsuojant dėl reformos neabejoja. „Dėl mūsų frakcijos aš abejonių neturiu“, – sakė jis.

„Visi, kurie oponuoja, jie bando dėstyti argumentus, kuriuos dėstė prieš gerą mėnesį, jų nebeliko netgi teoriškai, nes įstatymas yra papildytas, sudėta labai daug saugiklių ir šitoje situacijoje šnekėti apie tai, kad pas mus sugrius sistema, kad neliks girininkijų arba urėdijų (nėra pagrindo – DELFI)“, – sakė R. Karbauskis.

Partijos lyderis aiškino, kad tai yra struktūrinė pertvarka, analogiška įvykdytai kelių priežiūros įmonėse, ir mano, kad oponentai neturi galutinės informacijos apie parengtus teisės aktus.

Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Tiesiog iš 42 įmonių tampa viena įmone. Mes neseniai kelių tarnybas sujungėme į vieną įmonę, tai yra visiška analogija, šimtaprocentinė. Šitoje situacijoje pasigendu oponentų argumentų. Girdžiu tik vieną kartojimą, kad sugrius sistema, kad kažkas išparduos visus miškus ir žmonės neteks labai daug darbo, bet kaip ir minėjau, klausantis oponentų atrodo, kad jie neskaitė paskutinės redakcijos“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Dauguma tikina palaikantys siūlymus

„Aš palaikysiu Vyriausybės poziciją, absoliučiai“, – sakė vienmandatėje Šeškinės apygardoje per antrą rinkimų turą į Seimą išrinktas Virginijus Sinkevičius. Panašią poziciją išsakė dauguma DELFI kalbintų „valstiečių“.

Per LVŽS sąrašą į Seimą išrinktas Vytautas Bakas neabejojo, kad urėdijų reforma bus įgyvendinta, kaip tai buvo arba planuojama daryti kituose sektoriuose.

„Tai yra paprasčiausiai organizacijos strūktūrinė pertvarka. Mes praėjusią savaitę patvirtinome krašto apsaugos pirkimų sistemos pertvarką, kur iš 80 juridinių asmenų bus daromas vienas, mes patvirtinsime valstybės sienos apsaugos struktūrinę pertvarką, kur iš berods 10 juridinių asmenų bus daromas vienas, o čia – urėdijos, kur kalbama visų pirma apie struktūras, kad atsirastų prielaidos efektyviai valdyti miškus“, – kalbėjo V. Bakas.

Anksčiau reformos skeptike vadinta „valstiečių“ atstovė Virginija Vingrienė DELFI sakė, kad svarstomam Miškų įstatymo projektui šiuo metu yra pateikti kompromisiniai pasiūlymai.

„Manau, pakankamai ištobulintas ir racionalus yra Sauliaus Skvernelio, R. Karbauskio, Kęstučio Mažeikos ir mano pateiktas siūlymas palikti dalinį urėdijų savarankiškumą, sudaryti galimybę joms vykdyti viešuosius pirkimus ir galimybę smulkioms medienos pramonės įmonėms įsigyti tiesiogiai (medienos). Dėl to nenukentėtų regionai, juose būtų išsaugotos darbo vietos, ypatingai miškininkų, kadangi tai yra labai svarbu. Aš tokį siūlymą palaikysiu“, – teigė ji.

Politikės teigimu, iki šiol didžiausia problema buvo nepakankama komunikacija, laiku neinformuojant miškininkų, kad paengtas racionalus kompromisinis sprendimas, o jų darbo vietos bus išsaugotos.

„Įgyvendinant projektą, vyktų elementarus urėdijų sujungimas, efektyvinant jų darbą, ir tam neprieštarauja ir patys miškininkai. Reikia eiti į kompromisą – neturi būti iškastas karo kirvis, nes svarbiausia priimti visuomenei ir gamtai reikalingiausius sprendimus“, – sakė ji.

Prognozuoja plačias diskusijas

Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, atkreipdama dėmesį į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos reikalavimus, pasisako už reformą. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad tai, kokio pobūdžio ji bus, dar priklausys nuo svarstymo.

„Yra pasiūlymų pačių įvairiausių, ir didesnes galias atiduoti, ir paprašyti atsakomybės ir Vyriausybės, kad ji prisiimtų daugiau įsipareigojimų, ir nebūtinai tokia tvarka. Labai laukiame diskusijų. Ir dabar, kiek jaučiu pagal Seimo darbotvarkę, antradienį diskusijoms bus skirta labai daug laiko“, – sakė R. Baškienė.

Rima Baškienė
Rima Baškienė
© DELFI / Domantas Pipas

Jos žiniomis, už reformą pasisakys ir dauguma LVŽS frakcijos narių. „Bet skaičiaus šiandien pasakyti negalime, nes mes esame labai demokratiška frakcija, ir nuomonių įvairovė pas mus visada vyravo, niekada nebuvo diktato, todėl visi ir sakome, kad labai svarbu diskusijose aktyviai klausyti ir dalyvauti, ir niekas nedaro jokios skubos“, – sakė R. Baškienė.

Vadina pasitikėjimo testu Vyriausybei

Kaip balsuos kitos partijos, iki galo dar nėra aišku. Kaip DELFI penktadienį sakė „valstiečių“ partnerių socialdemokratų atstovė Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė, situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką. „Politikoje, net kol nueini iki posėdžių salės, gali įvykti tokie pokyčiai, kad negali garantuoti“, – aiškino ji.

Pasak jos, socialdemokratai toliau laikosi pozicijos, kad po reformos suformuotos sustambintos urėdijos turi išlaikyti savarankišką juridinį statusą. Jei LVŽS leisis į šį kompromisą, socialdemokratai parems reformą, kitu atveju greičiausiai balsuos prieš.

Tvirtai prieš tokią reformą pasisako opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.

Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, kad jo frakcija yra apsisprendusi balsuoti laisvai, ir vadino balsavimą dėl urėdijų reformos pasitikėjimo testu Vyriausybei.

„Yra manančių, ir aš gal net ir pritarčiau tokiai nuomonei, kad valdantieji turi patys išspręsti, ar jie sugeba priimti tokius klausimus. Jeigu ne, aš nežinau, ar premjeras gali toliau dirbti, ar jis kažkokiais kitais būdais mėgintų tą klausimą spręsti. Jeigu formuotųsi naujos daugumos, tai tada naujos daugumos prisiimtų atsakomybę už tą klausimą ir išspręstų Seime“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Kaip balsuos jo frakcija, konservatorių lyderis nebeprognozavo. „Konkrečiai, kaip būtų balsuojama, aš atsakyti dabar negaliu. Didžiulė tikimybė, kad aš balsuosiu "už", palaikysiu Vyriausybės sprendimą, aš esu tą sakęs ir premjerui. Tačiau ar aš tikrai galiu pasakyti, kad kiti frakcijos kolegos dalyvaus balsavime, tai negalėčiau to pasakyti“, – sakė G. Landsbergis.

Opozicijos nuomonę dėl reformos galėjo paveikti „valstiečių“ apsisprendimas neįtraukti į plenarinių posėdžių darbotvarkę G. Landsbergio ir Liberalų sąjūdžio lyderio Seime Eugenijaus Gentvilo parengtų pataisų, kurios sprendimo šiuo klausimu priėmimo svertus būtų vėl patikėjusios Vyriausybei.

Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Andrius Ufartas

Po šito sprendimo E. Gentvilas pareiškė įspėjęs valdančiuosius, jog dės visas pastangas, kad nė vienas liberalas urėdijų reformos nepalaikytų. Tuo metu konservatorių balsai, kaip penktadienį DELFI sakė TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma, šiuo klausimu anksčiau buvo pasidaliję maždaug po lygiai, bet pastaruoju metu neigiamų reformos vertinimų esą daugėjo.

Neigė kėlęs sąlygas

Verdant aistroms dėl urėdijų reformų, praėjusį penktadienį Seime buvo pasklidusios kalbos apie tai, kad premjeras S. Skvernelis užsiminė apie galimą pasitraukimą iš posto, jeigu Miškų įstatymas nebūtų priimtas. Įtakingi jo aplinkos žmonės tuo metu situaciją vadino „rimta“.

Pirmadienį premjeras tas kalbas pavadino „gandais“. Jis teigė, kad Vyriausybė bet kokiu atveju pertvarką šioje srityje padarys.

Vyriausybė yra parengusi projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kuris turėtų įvertinti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja dabar galiojančio įstatymo nuostata, įteisinanti 42 miškų urėdijas.

Aplinkos ministerija tikina, kad įgyvendinus reformą, kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų jungtinės įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų valstybės lėšų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.