Miške – daugybė pažeidimų
„Tvarkiečių“ suvažiavimas vyko „Auskos“ vilos teritorijoje, valstybiniame miške. DELFI jau rašė, kad tvora aptverta keliasdešimt hektarų miško, nors tvorų miške pagal Miškų įstatymą ir aplinkos ministro patvirtintas Lankymosi miške taisykles būti negali.
Šis statinys priklauso VĮ Turto bankui. O teritorija išnuomota UAB „Ambra investicijos“. Abi šios organizacijos dėl tvoros miške problemų nemato ir nemano, kad ją reikėtų pašalinti.
Kaip tik šioje vietoje, Vytauto g. 11, savaitgalį ir susirinko „Tvarkos ir teisingumo“ nariai. Tačiau į redakciją besikreipę Palangos gyventojai pranešė, kad toje vietoje buvo matyti daug aplinkosauginių pažeidimų. Pavyzdžiui, ant miško paklotės stovėjo automobiliai ir palapinės, mėtėsi atliekos, buvo deginami laužai. Tačiau visa tai miške daryti draudžiama. Iškylauti galima tik oficialiose stovyklavietėse, kur yra visa reikiama infrastruktūra.
Apie pažeidimus DELFI redakcijai pranešęs palangiškis šeštadienį bandė informuoti ir pareigūnus, tačiau tai jam padaryti sekėsi labai sunkiai. Telefonu atsiliepę pareigūnai siuntinėjo vienas pas kitą. Iš viso vyrui reikėjo tą pačią istoriją pasakoti 5 kartus. Galiausiai pareigūnai į vietą atvyko.
„Kadangi vartai pastaruoju metu po publikacijų elektroninėje erdvėje atviri, įvažiavau į vidų. Šioje uždaroje teritorijoje prieš keletą metų teko daug kartų lankytis, matydavau gražiai sutvarkytą, išvalytą mišką, tvarkingus miško takelius. Tai, ką pamačiau praėjusį šeštadienį, drąsiai galima vadinti grubiausiu aplinkosaugos pažeidimu. Pilnas miškas lengvųjų, krovininių automobilių, autobusų, palapinių - tiek gyvenamų, tiek prekybinių. Miško takeliai išmauroti, pakelėse daug šiukšlių. Pamatytas vaizdas sukrėtė“, - laiške redakcijai rašė vyras.
R. Žemaitaitis pažeidimus pripažįsta
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pripažįsta, jog sąskrydžio metu padaryti aplinkosauginiai pažeidimai – miške buvo pastatyti automobiliai, išvažinėti ir išmauroti miško takeliai, statomos palapinės.
„Šeštadienį apie 11 val. ryto buvo atvažiavę gamtos apsaugos pareigūnai ir paprašė, kad automobiliai būtų patraukti nuo miško takelio. Viskas buvo padaryta, kaip prašoma. Automobiliai ten stovėjo tik tol, kol žmonės važiavo kraustytis, buvo statomos palapines – tuo metu buvo įvažiavę beveik 2 tūkst. žmonių ir natūralu, kad jie tingėjo tolėliau paeiti, todėl įvažiavo tiesiai prie pievos. Viską iškart patraukėm“, – aiškina jis.
R. Žemaitaičio teigimu, automobilių ir palapinių stovėjimo vieta buvo suderinta su viešbučio administracija. Vis dėlto jis nesutinka, jog teritorija buvo prišiukšlinta.
„Sekmadienį pats buvau apžiūrėti teritorijos. Buvo renkamas ekologinis 2 Eur mokestis ir pasamdyta įmonė, kad šiukšlės nebūtų paliktos – jos buvo surinktos. Galiu pasakyti, kad prie Kauno, Raseinių ir Klaipėdos palapinių tikrai šiukšlių nebuvo, tačiau negaliu garantuoti, kad kas važiuodamas iš pliažo nenumetė jokios šiukšlės, bet pas mus griežtai laikomasi tvarkos“, – tikina partijos pirmininkas.
Paklaustas, ar gavo leidimą miške vykusiam renginiui, R. Žemaitaitis atsako, jog leidimas jam nebuvo reikalingas.
„Taigi čia privati teritorija, mes nė prie ko. Leidimas mums nereikalingas, nes nuomojomės uždaroje „Auskos“ viešbučio teritorijoje. Čia lygiai tas pats, kaip jūs pas save į kiemą susiskviestumėte draugus. Tikrai nėra buvę, kad reikėtų kažkokių leidimų rengiant sąskrydžius. Būtų sekretorius pasakęs, jei leidimas būtų reikalingas. Tai privati 20 hektarų teritorija“, – aiškina pašnekovas.
Vis dėlto ši teritorija nėra privati. Tai yra valstybinis miškas, kuriame gali lankytis visi norintys. Statiniai taip pat nėra privatūs. VĮ Turto bankas juos išnuomoja UAB „Ambra Investicijos“.
Įmonės vadovas „tvarkiečius“ gina
Tačiau bendrovės „Ambra investicijos“ generalinis direktorius Gintaras Pociūnas nusiskundimų „tvarkiečių“ elgesiu neturi. „Partijos sąskrydžio tvarką vertinu labai teigiamai. Viskas buvo puikiai suorganizuota ir jokių pažeidimų pats nepastebėjau. Jie turėjo 20 savanorių brigadą, kuri rūpinosi miško priežiūra, aptvėrė teritoriją ir patys rinko šiukšles“, – teigia pašnekovas.
Anot G. Pociūno, viloje sulaukiama ir kur kas netvarkingesnių lankytojų. „Jei norite, kad pasakyčiau, jog miškas buvo nušnerkštas ir nugriautas, galiu pasakyti labai atvirai – prieš savaitę turėjom kitus užsakovus, po kurių apsilankymo miškas atrodė žymiai blogiau. Buvo tiesiog siaubinga, ką jie padarė su mišku – mūsų žmonės po jų mišką tvarkė 3 dienas. Po partijos sąskrydžio miškas atrodė tiesiog tobulai“, – aiškina bendrovės „Ambra investicijos“ generalinis direktorius.
Pareigūnai paaiškino, kodėl palangiškiui buvo sunku perduoti informaciją
Palangos agentūros vedėja Ramunė Lukaševičienė DELFI trumpai paaiškino situaciją, kas savaitgalį nutiko miške. „Pažeidimai yra valstybiniame miške. Pas mus yra budintys ekipažai, savaitgalį Klaipėdos regione irgi budi du ekipažai. Per 112 yra pasiunčiamas artimiausias aplinkosaugininkų ekipažas“, - aiškino agentūros vedėja.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys paaiškino, kodėl Palangos gyventojui teko taip ilgai ieškoti, kam pranešti apie pažeidimus miške. Be to, jis painformavo, kad surinkta informacija bus perduota Valstybinei miškų tarnybai.
„Pareiškėjas pirmiausia skambino mūsų padalinio vadovei ne darbo metu. Pas mus yra tvarka: paskirti pareigūnai, kurie budi ir vedėja tuo metu neprivalėjo dirbti. Pareiškėjui buvo pasakyta, kad jis skambintų 112. Pareiškėjas tą ir padarė. Ir ta informacija pasiekė mūsų pareigūnus, kurie, tikėtina, kad nebuvo šalia Palangos. Jie, ko gero, buvo išvykę į reidą, užsiėmė ta veikla, kuri yra priskirta pagal tarnybines funkcijas. Šiuo metu mes rengiame informaciją Valstybinei miškų tarnybai, ją perduosime ir ji spręs“, - aiškino A. Kairys.
Tačiau jis nemato didelės problemos, kad praėjo daug laiko, kol pareigūnai sureagavo į palangiškio skundą.
„Pranešimų centras yra Vilniuje ir ten sprendžia, ar reikia vykti nedelsiant, ar vėliau. Mūsų pareigūnai gal buvo kažkur išvykę, gal perdavė informaciją miškininkams, sunku pasakyti. Tai nėra gaisras, kažkokie teršalai, kažkas ekstremalaus, kad reikėtų nedelsiant vykti. Pas mus taip pat yra prioritetai. Niekur nedings poilsiautojai. Gal žmogui pasirodė abejingai, bet į informaciją buvo sureaguota, į vietą buvo nuvykta“, - sakė Klaipėdos RAAD direktorius.
Viceministras lėta reakcija nesidžiaugia
Vis dėlto aplinkos viceministras Martynas Norbutas nėra patenkintas lėta reakcija. Jis sutiko, kad pažeidimams kelias turėjo būti užkirstas greičiau.
„Labai keista, kad nėra nukreipimo. Nukreipimas veikia visais atvejais. Yra įvairių istorijų nuskambėjusių, tai gali būti, kad operatoriui žinių pritrūko, kur nukreipti. Be abejonės, tie žmonės turėjo patraukti automobilius nuo miško paklotės. Atvažiuoja pareigūnai, konstatuoja pažeidimą ir pažeidimas turi būti nutrauktas“, - teigė M. Norbutas.
Taip pat jis pripažino, kad miške padaryti tikrai rimti pažeidimai: „Statyti palapines, kurti laužus, statyti automobilius galima tik tam skirtose vietose. Niekur daugiau. Urėdijų darbuotojai, savivaldybės atstovai žino tas vietas, kur galima legaliai stovyklauti. Yra labai daug žmonių, kurie gali nurodyti, kur galima stovyklauti turistams, o šiuo atveju renginio dalyviai ir yra turistai. Klausimas, ar tai buvo padaryta šioje situacijoje, ar jie domėjosi išvis. Bet jeigu buvo padaryti pažeidimai, tai jie turi būti fiksuojami ir pažeidėjai nubausti. Tai visiems Lietuvos gyventojams priklausantis miškas. Už tai ir svarbu, kad būtų tvarka.“
Pareigūnai skaičiuoja baudas
Pirmadienį Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Ivanauskas DELFI informavo, kad šiuo metu pradėtas tyrimas, kurio metu bus surinkti įrodymai. O galiausiai padariusiems pažeidimus bus skiriamos baudos ir paskaičiuota žala aplinkai.
„Tokiu atveju, kai padaromi keli pažeidimai, yra baudžiama už didžiausią. Protokole surašomi visi pažeidimai, o baudžiama už tą, kur yra didžiausia bauda. Šiuo atveju greičiausiai bus paklotės sunaikinimas. Bauda už šį pažeidimą didelė nėra, bet būtų skaičiuojama žala aplinkai ir tada suma daug didesnė turėtų susidaryti. Žala skaičiuojama už kvadratinį metrą. Šiuo metu dar neaišku, koks plotas sunaikintas paklotės“, - sakė pareigūnas.
