Z. Zaevą balsavime palaikė 62 iš 120 parlamentarų.
„Skelbiu, kad parlamentas išrinko Makedonijos vyriausybę“, – po balsavimo pareiškė parlamento pirmininkas Talatas Xhaferi.
Šis balsavimas buvo surengtas praėjus pusei metų po pirmalaikių visuotinių rinkimų, vykusių gruodį.
Tie rinkimai turėjo užbaigti dvejus politinių neramumų, kuriuos išprovokavo didžiulis pasiklausymo skandalas, metus, bet tik dar labiau padidino krizę 2 mln. gyventojų turinčioje Makedonijoje, siekiančioje įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.
Konservatyvios partijos VMRO-DPMNE lyderis Nikola Gruevskis dešimtmetį vadovavo Makedonijos vyriausybei, bet pernai turėjo palikti postą.
Nors jo partija nedideliu skirtumu išplėšė pergalę per gruodį vykusius rinkimus ir laimėjo mandatų daugumą šalies parlamente, N. Gruevskiui nepavyko susitarti dėl koalicijos su etninių albanų partijomis, įgijusiomis lemiamą vaidmenį.
Pastarosios partijos nusprendė palaikyti Z. Zaevo vadovaujamus socialdemokratus.
Naujojoje vyriausybėje aštuonis ministrų portfelius iš 25 gavę etniniai albanai reikalauja paskelbti albanų kalbą valstybine visoje Makedonijoje.
Etniniai albanai sudaro maždaug ketvirtadalį visos Makedonijos gyventojų.
Konservatyvių pažiūrų prezidentas Gjorge Ivanovas po aršių protestų prie parlamento, išprovokavusių tarptautinės bendruomenės spaudimą imtis ryžtingų veiksmų, praėjusį mėnesį suteikė mandatą formuoti vyriausybę Z. Zaevui.
Krizė šioje neramioje Balkanų valstybėje prasidėjo 2015-aisiais, kai Z. Zaevas, dažnai konfliktuodavęs su N. Gruevskiu, paviešino įrašų, atskleidusių tuometinės vyriausybės vykdytą didelio masto pasiklausymo kampaniją ir korupcijos schemas.
