aA
Namų saugumas – kiekvieno prioritetas. Juo ypač susirūpinama atostogų metu, kuomet namai lieka be priežiūros. Kokių veiksmų imtis? Ir ar standartinės priemonės veiksmingos? Apie tai pasakoja ir patarimais dalinasi ilgametę patirtį turintis apsaugos sistemų specialistas.
Prasideda atostogų ir namų tuštėjimo metas: kokių apsisaugojimo priemonių imtis siūlo specialistai?
© Vida Press

Išvengti vagystės gali padėti ir kelios paprastos taisyklės, mano „VS sistemos“ vadovas Arūnas Čebatavičius. Svarbu žinoti, kokių klaidų nedaryti.

„Dažnai susiduriama su stereotipine nuomone, jog namus apsaugoti labai sunku. Tai netiesa. Pagrindinis patarimas – pradėti nuo savęs. Niekas kitas geriau neapsaugos jūsų namų, nei jūs pats. Pirmiausia – langai ir garažas. Viena didžiausių problemų, jog būtent langus gyventojai palieka pravirus, o garažo duris atrakintas. Antra – brangūs daiktai. Jie neretai paliekami matomose vietose - lauke ar prie lango. Trečia – informacijos skleidimas. Net nepastebėdami išduodate, kada esate namuose, kada keliaujate atostogų. Tokiomis naujienomis dažnai dalinasi vaikai. Be to, šie dažnai žino jiems nereikalingą informaciją: kur yra seifas, kada namuose jie vieni, kur laikomi pinigai ir kita.

Taip pat tenka susidurti su tokia nuomone, jog apsaugos sistema ir mirkčiojanti sirena vilioja vagis. Tai mitas. Patikėkite, jeigu jūsų kaimyno namuose bus įrengta apsaugos sistema, o jūsų ne, greičiausiai „svečių“ sulauksite jūs, o ne kaimynas“, - dėstė A. Čebatavičius.

Esminė klaida, kurią daro butų ir namų šeimininkai, anot A. Čebatavičiaus, neįjungta apsaugos sistema.

„Pagrindinė ir skaudžiausia klaida – neįjungta ar sugedusi apsaugos sistema. Dažniausiai taip nutinka dėl skubėjimo, neapdairumo ar nuomonės, jog greitai sugrįšite. Sugedus apsaugos sistemai, kuo greičiau kreipkitės į specialistus dėl remonto ar bent dalinio sistemos įjungimo. Palikę neįjungtą signalizaciją, perspėkite kaimynus, kad ketinate išvykti, o kraustytis tomis dienomis neplanuojate.

Be to, į mūsų gyvenimą sparčiai veržiantis technologijoms, reikėtų nepamiršti ir naujų grėsmių – planų viešinimo socialiniuose tinkluose. Rekomenduojama taisyklė – nuotraukomis ir įspūdžiais dalintis jau grįžus namo. Daugelis aktyvių socialinių tinklų vartotojų nustemba, kad jų pranešimus, dėl netinkamų paskyros nustatymų, seka ne tik draugai, bet ir galimi vagys“, - pasakojo apsaugos sistemų specialistas.

Papildomos priemonės, specialisto teigimu, padės sumažinti galimą žalą ir pagelbės vagystės atveju.

„Pirmiausia, ką turite padaryti: įsirengti bent minimalią apsaugos sistemą. Taip pat, bent kas pusmetį atlikti esamos sistemos patikrinimą: ar viskas veikia, tinkamai gaunama informacija. Jeigu nesiruošiate patikėti savo turto saugojimo saugos tarnyboms, prie esančios vietinės sistemos prijunkite GSM informavimo modulį. Jis apie veiklą namuose jus informuos skambučiu ar SMS žinute. Beje, tokia sistema jums nekainuos brangiai.

Be abejo, pasirūpinkite ir brangiais daiktais. Juos patalpinkite seifuose. Šie turi būti paslėpti, pritvirtinti prie grindų ir sienų. Įsitikinimas, kad jei jau jie sunkūs, tai jų neišsineš – klaidingas“, - patarimais dalijosi specialistas.

„Efektyviausiai veikia visų priemonių kompleksas. Jei reikia „išreitinguoti“ pagal efektyvumą – tai pirmoje vietoje būtų signalizacija, antroje – perimetro apsauga ir stebėjimo kameros.
Maksimalų greitį diktuoja perimetro apsauga, kuriai suveikus, saugos tarnyba, turinti prisijungimą prie stebėjimo sistemos, gali patikrinti susidariusią situaciją. Tai yra – koordinuoti apsaugą gyvai. Nors neįveikiamos apsaugos nėra, tačiau sujungus kelias skirtingas apsaugas, kiekviena savaip užkerta kelią ir sukuria papildomų trukdžių. Signalizacija – saugo turtą viduje, kameros gelbėja nuo vandalizmo, o perimetro apsauga garantuoją greitą reagavimą. O šiuo atveju – kiekviena minutė yra labai svarbi.

Tačiau, svarbiausia, ką turite padaryti – realiai įvertinti savo turtą. Tada patys žinosite, ar jį verta saugoti, ar ne. Ir ar investicija į apsaugos sistemą – jums reikalinga“, - pokalbį baigė Arūnas Čebatavičius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.