Dėl parengtos išvados su dalyvaujančių parlamentarų pataisomis laikinoji komisija rengiasi balsuoti trečiadienį. Po to išvada bus įregistruota ir perduota Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui.
Pagrindas pradėti apkaltą
DELFI pavyko gauti laikinosios tyrimo komisijos dėl pagrindo Seimui pradėti apkaltos procedūrą M. Basčiui projektą. Jame komisijos nariams siūloma nekonstatuoti/konstatuoti, kad yra pagrindas pradėti Seimo nariui M. Basčiui apkaltos procesą Seime dėl to, kad jis:
1. Šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai 2016 m. gruodžio 14 d. atsakydamas į klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 klausimą nuslėpė savo ryšius su Piotru Vojeika, ir taip, nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nebūdamas sąžiningas, kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindo nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui, taip pažeidžiant valstybės interesus apsaugoti įslaptintą informaciją nuo asmenų, kurie neturi besąlyginio pasitikėjimo ir paminant valstybės paslapties konstitucinę reikšmę;
2. Šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai VSD apklausų metu bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžių metu nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB.
3. Šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais ir tokiu būdu,siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti Rusijos valstybės ir „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesą stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę, įtvirtintus Seimo patvirtintuose strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui;
4. Šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai būdamas 2016-2020 kadencijos Seimo nariu NSGK bei Specialiąjai komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus ir:
4.1. Elgdamasis nesąžiningai siekė paneigti ir (ar) sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais V. Gedvilu ir A. Butkevičiumi VSD teiktuose paaiškinimuose bei liudydamas NSGK posėdžiuose iš karto po susitikimo su V. Gedvilu ir vėliau nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį, o vėliau ir teikti parodymus, kad rūpinosi IAE uždarymo darbais, o ne „Baltijskaja AE“ projekto įgyvendinimu;
4.2. Elgdamasis nesąžiningai NSGK posėdyje neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales;
4.3. Elgdamasis nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su J. Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.
5. Šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją savo aukščiau šioje dalyje nurodytais veiksmais diskredituodamas ne tik savo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.
Slėpė kontaktus
Kovo 16 dieną sudaryta Agnės Širinskienės vadovaujama laikinoji tyrimo komisija, kurios veikla laikinai buvo sustabdyta, kol darbą atliko M. Basčio ryšius specialiosios komisijos statusu nagrinėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), balandžio viduryje konstatavęs, kad šis politikas veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Rusijai dirbančiais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui, parengė plačios apimties informaciją, grindžiančią teikiamas išvadas.
Remdamasi VSD pateikta medžiaga, Seimo NSGK informacija, nagrinėdama Nacionalinio saugumo bei Energetinės nepriklausomybės strategijas, Seimo komisija susistemino duomenis apie tai, kaip M. Bastys siekė nuslėpti palaikęs kontaktus su VSD akiratyje esančiais asmenimis, žinojęs jų interesus, jiems tarpininkavęs ir vykdęs įvairius pavedimus.
Specialioji komisija nustatė, kad M. Bastys, pildydamas klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nuslėpė svarbius duomenis. Atsakydamas į klausimą, ar pažįsta asmenis, kurie dirba ar dirbo kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose, jis atsakė „ne“.
Tačiau iš tiesų šis politikas palaikė ryšius su Piotru Vojeika, kuris yra dirbęs Sovietų KGB žvalgybą vykdančiuose padaliniuose, šios represinės struktūros rezidentūroje Suomijoje, o vėliau ėjo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ tarpininkės Lietuvoje „Dujotekanos“ viceprezidento pareigas.
Skelbiamais duomenimis, P. Vojeika bendrauja su buvusiais KGB darbuotojais, gyvenančiais Lietuvoje bei Rusijoje. Vienas tokių – Rusijos valstybinės įmonės „Rusijos geležinkeliai“ vadovas Vladimiras Jakuninas, buvęs SSRS žvalgybos ir saugumo tarnybos darbuotojas, su kuriuo P. Vojeika palaiko asmeninio pobūdžio ryšius, taip pat ryšius su Rusijos ir Baltarusijos ambasadų Lietuvoje darbuotojais, kai kurie iš jų siejami su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis.
Įspėjimą išgirdo net iš rusų
Tyrėjai rašo, kad M. Bastys apie P. Vojeiką VSD pareigūnams papasakojo tik tada, kai buvo specialiai apie jį užklaustas. Jis teigė, kad pažintis įvyko tarp 2000 ir 2008 metų, tarpininkaujant Jevgenijui Kostinui, kuris tuo metu buvo aktyvus rusų diasporos Lietuvoje atstovas, o šiuo metu vadinamas Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu. Politikas taip pat patvirtino žinojęs, kad P. Vojeika yra dirbęs KGB ir Rusijos GRU.
„Aišku, jis yra užsiminęs, kad mūsų bendravimas gali vienaip ar kitaip, nu, man ne visai gali būti palankus. Ir jeigu žiniasklaida apie tai užsimintų, sakykime, apie tai parašytų... tai buvo apie tai užsiminta“, – patvirtino M. Bastys.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad vėlesniuose M. Basčio parodymuose atsiranda prieštaravimų dėl to, ar jis žinojo P. Vojeikos veiklą KGB. Kovo pabaigoje liudydamas NSGK M. Bastys, paklaustas ar žinojo, kad P. Vojeika yra KGB darbuotojas ir ar jam žinoma, kad Rusijos transporto ir energetikos sektoriaus vadovaujančias pareigas užimančių asmenų didelė dalis yra buvę KGB ir FSB darbuotojai, M. Bastys atsakė: „Galiu labai trumpai pasakyti. Ne, nėra žinoma.“
„Faktas, kad VSD asmeninių M. Basčio santykių su P. Vojeika pobūdis yra nusakomas apibūdinimu „bendraujama gana artimai“ paneigia M. Basčio teiginį, kad jis galėjo pamiršti nurodyti P. Vojeiką pildydamas klausimyną“, – konstatuoja Seimo komisija.
Jos parengtame dokumente nurodoma, kad M. Basčio veiksmai nuslepiant informaciją apie P. Vojeiką yra traktuotini ne tik kaip nesąžiningas Seimo nario elgesys, bet ir kaip kėsinimasis susipažinti su valstybės paslaptimis, taip pat ir tokiomis, kurios esminės valstybės nepriklausomybės siekiui gyvendinti.
Kaip nurodoma, dar 2006 metais pildytame klausimyne M. Bastys nenurodė ir asmeninių ryšių su Rusijos diplomatais V. Volkovu bei V. Kuznecovu. Šiuos ryšius politikas pripažino tik operatyvinės apklausos metu. Nors dėl to jis buvo VSD įspėtas, šįmet teikdamas parodymus NSGK M. Bastys, atsakydamas į klausimą „Ar buvote ankstesnėse kadencijose VSD pareigūnų įspėtas dėl kokių nors galimai netinkamų ryšių su kokiais nors asmenimis?“, jis atsakė „Ne, nebuvau“. „Tokie dalykai labai esminiai ir svarbūs <...> įsivaizduojate, kaip aš atrodyčiau perspėtas, ir toliau tęsčiau savo darbus. Patikėkite, aš tokius dalykus tikrai suprantu ir žinau, ką sakau“, – aiškino jis NSGK nariams.
Prašė sugalvoti versiją
Specialioji tyrimo komisija, remdamasi VSD pateiktais dokumentais bei NSGK išvada, konstatavo, kad 2012 metais J. Kostinas supažindino M. Bastį su „Rusatom overseas“ (dukterinė „Rosatom“ įmonė) direktoriumi Rytų Europai Aleksandru Mertenu. J. Kostinas prašė M. Basčio suorganizuoti susitikimus su tuometiniu premjeru A. Butkevičiumi bei energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi.
Pats M. Bastys tvirtino, kad iš viso yra organizavęs tik du A. Merteno susitikimus – vieną su A. Butkevičiumi ir vieną su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu (abu 2013 m. vasario mėnesį). Tačiau Specialiosios tyrimo komisijos turimi dokumentai liudija bandymų surengti susitikimus buvus ne vieną.
V.Gedvilo susitikimas su A. Mertenu, tarpininkaujant M. Basčiui, įvyko Seimo pirmininko kabinete Seimo rūmuose. Apie jį nebuvo viešai paskelbta Seimo pirmininko oficialioje darbotvarkėje. Susitikime, įvykusiame po 20 valandos, dalyvavo V. Gedvilas, A. Mertenas, M. Bastys ir J. Kostinas. VSD duomenimis, šis susitikimas, paties A. Merteno teigimu, buvo „pozityvus“, nes jis galėjo išdėstyti „Rosatom“ pasiūlymus dėl „Rosatom“ investicijų Lietuvoje, elektros perdavimo linijų statybos, konsorciumo steigimo, kalbėta apie Visagino AE statymo projektą, galimą „Rosatom“ dalyvavimą šiame projekte, galimą Kruonio hirdoelektrinės panaudojimą. Taip pat aptartas „Rosatom“ siūlymas pasirašyti sutartį dėl elektros energijos iš „Baltijskaja AE“ Kaliningrade pirkimo bei galimybė tapti „Baltijskaja AE“ partneriais įsigyjant dalį akcijų.
Nurodoma, kad informacijai apie šį susitikimą pasirodžius Lietuvos žiniasklaidoje, M. Bastys siekė nuslėpti J. Kostino dalyvavimą susitikime su Seimo Pirmininku bei tikrąsias savo pažinties su A. Mertenu aplinkybes. M. Bastys prašė, kad J. Kostinas sugalvotų jo ir A. Merteno susipažinimo versiją. Specialioji tyrimo komisija nustatė, kad M. Bastys dar iki susitikimo su V. Gedvilu organizavimo buvo A. Butkevičiaus įspėtas, kad „politiškai susitikinėti su „Rosatom“ negalima“.
Vis dėlto M. Bastys ir toliau tvirtino: „Vizito tikslas yra labai toks, gal pavadinčiau, geros valios, nes ginčas dar nebuvo baigtas Ignalinos AE uždarymo klausimu“. Specialioji tyrimų komisija nurodo, kad surinkta medžiaga leidžia teigti, kad susitikimo su V. Gedvilu pagrindinis tikslas buvo Lietuvą įtraukti į „Rosatom“ projektus, o ne kalbėtis apie Ignalinos AE uždarymą.
Parengtoje medžiagoje Specialioji tyrimo komisija konstatuoja, kad tyrimo metu buvo nustatyti M. Basčio veiklos epizodai, kurie rodo jį elgusis prieš nacionalinius interesus.
Kadangi M. Bastys jau ne pirmą kadenciją yra Seimo narys, turi darbo patirtį Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku, pastarąjį dešimtmetį ypač domėjosi energetikos klausimais, Specialioji tyrimo komisija neabejoja, kad M. Basčiui turėjo būti žinomos Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijos ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatos ir jis neabejotinai suvokė, kad susitikimuose, kuriuos jis organizavo ir dalyvavo, A. Merteno pristatomi „Rosatom“ planai ir pasiūlymai prieštarauja Lietuvos strateginiams dokumentams, apibrėžiantiems pamatinį Lietuvos interesą stiprinti nepriklausomybę, tame tarpe – ir energetinę.
„Susitikimų rengimas jų neviešinant, „legendų“, paaiškinančių susipažinimo su A. Mertenu aplinkybes, kūrimas, tuoj po susitikimo ir paskui, 2017 metais, įvykę M. Basčio bandymai sumenkinti savo vaidmenį ar jį paneigti yra traktuotini kaip sunkinančios aplinkybės. Šie bandymai buvo sistemingi, pasikartojantys ir dėl to negali būti laikomi atsitiktiniais“, – rašo M. Basčio veiklą tyrę parlamentarai.
Apie akademinius reikalus nekalbėjo
Ypač glaudūs ryšiai M. Bastį, kaip ryškėja iš DELFI turimos medžiagos, siejo su J. Kostinu. VSD akiratyje šis asmuo atsidūrė dėl šeimos ryšių – Lietuvos KGB padalinyje tarnavusio tėvo bei brolio, sieto su specialiosiosmis Rusijos tarnybomis.
Kaip teigiama, per šiuos ryšius J. Kostinas nuolat dalyvauja įvairiose su Rusija susijusiose verslo schemose: 2000 m. jis įkūrė ir vadovavo Tarptautinei Baltijos akademijai (Baltijos rusų instituto filialas), kurios licencija buvo panaikinta 2005 metais už nuolatinį Lietuvos teisės aktų pažeidimą, taip pat palaikė asmeninius ryšius su P. Vojeika, per jį buvo tapęs „Gazprom“ tarpininkės „Dujotekanos“ strateginiu konsultantu.
2015 metų viduryje „Rosatom“ atstovams atnaujinus pastangas įsiskverbti į Lietuvos rinką, J. Kostinas tapo faktiniu šios Rusijos korporacijos atstovu Lietuvoje. Jam buvo pavesta išanalizuoti situaciją ir atrinkti galimus partnerius bendram su „Rosatom“ elektros prekybos verslui. Nuo praėjusių metų J. Kostinas rūpinosi ir Astravo AE įvaizdžiu.
Seimo narys M. Bastys su J. Kostinu pažįstamas maždaug nuo 2001–2002 metų. VSD vertinimu, jų santykiai gana artimi, kontaktai palaikomi nuolat – Seimo narys netgi vyko į J. Kostino knygos pristatymą Maskvoje.
Metė įtarimus kitoms partijoms
Teikdamas paaiškinimus Seimo komisijai M. Bastys nurodė, kad nors Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtinta teisinės, demokratinės valstybės principo siekiamybė, „belieka tik konstatuoti, kad net ir Lietuvos Respublikos Seime veikiama sunkiai su šiais principais suderinamais metodais“.
Aplinkybės, kad VSD Seimo pirmininkui pateikta pažyma buvo pateikta visuomenei, rodo galimą Seimo pirmininko ir galimai kitų partijos, frakcijos narių siekį su manimi susidoroti. Tas stebima viso proceso eigoje, pradedant pažymos paviešinimu ir tolimesnio proceso eskalacija, Komisijos teisiniu nihilizmu ir panašiai“, – teigė Seimo narys.
Jo manymu, šio parlamentinio tyrimo uždavinys yra „Nustatyti, kokiais veiksmais Seimo narys galimai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“. „Visa tai rodo, kad parlamentiniame tyrime turi būti nustatyti konkretūs veiksmai, kuriais aš pažeidžiau Konstituciją ar sulaužiau priesaiką. Dėl to darytina išvada, kad vien tik VSD pažymoje nurodytų asmenų pažinojimas ir bendravimas su jais savaime negali būti vertinami kaip atitinkami veiksmai. Į tai nurodė ir VSD vadovas, nurodydamas, kad šios mano pažintys reikšmingos tik vertinant galimybes patikėti įslaptintą informaciją klausimą“, – aiškino M. Bastys.
Pasak politiko, nei VSD, nei NSGK ir ši Specialioji tyrimo komisija nenustatė jokių faktų, kad jis sąmoningai atliko konkrečius veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką. „Tačiau grįžtant prie NSGK nurodytų išvadų pagrįstumo, akivaizdu, kad NSGK grėsme nacionaliniam saugumui faktiškai laiko vien tai, kad aš pažinojau pažymoje nurodytus asmenis, su jais bendravau atitinkamais klausimais. Itin sureikšminamas 2013 metais mano prašymu įvykusio susitikimo su Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu faktas. Bet apie tai, kad susitikimo metu aš ar J. Kostinas, ar A. Mertenas būtų atlikęs valstybės saugumui grėsmę keliančius veiksmus, daręs poveikį Seimo pirmininkui, išreiškę kokius tai prašymus ir pan. jokių duomenų nėra. Man nesuprantama, kodėl netikima mano gera valia spręsti IAE uždarymo klausimus?“, – stebėjosi M. Bastys.
Jis viešai klausė, ar Lietuva taip nedaro „meškos paslaugos“ užsienio tarnyboms, nuo kurių siekiama apsisaugoti. „Ar iš tiesų NSGK nariai, Komisijos nariai yra naivūs ir tiki, kad Rusijos spec. tarnybos taip atvirai veiktų, žinodamos apie J. Kostino telefoninių pokalbių kontrolės tikimybę ir pan.?“, – ironizavo politikas.
Pasak M. Basčio, akivaizdu, kad VSD šiuos ir su kitais asmenimis susijusius duomenis pateikė įrodinėdami jo pažintis ir santykių palaikymą su atitinkamais asmenimis. „Aš šių pažinčių niekada ir neneigiau. Pats apie šias pažintis informavau VSD. Tačiau ar šie duomenys gali būti pagrindu įvardinti mane Tėvynės išdaviku? Vargu“, – aiškino jis.
Politikas savo pasisakyme bandė mesti šešėlį ir ant kitų partijų. Jis aiškino, kad vienoje televizijos laidoje buvo skelbiama informacija, kad tam tikros partijos yra ir paramą gavusios iš šiame procese minimų įmonių. „Ar paramos gavimas mažesnė grėsmė nei pažintys? Ar šių partijų, ar atskirų narių atžvilgiu imtasi tyrimų? Ar imtasi priemonių dėl Seimo narių, kurių verslai tiesiogiai susiję su Rusija? Man apie tai nėra žinoma. Netaikykim dvigubų standartų“, – aiškino Seimo narys.
Komisija išvadoje pažymi, kad M. Bastys, perskaitęs paaiškinimų tekstą pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus ir atsakyti į Specialiosios komisijos klausimus.
