aA
Vyriausybė planuoja beveik dvejų metų laikotarpiui atnaujinti kompensacijų mokėjimą asmenims, Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose.
Tokios kompensacijos Lietuvoje buvo pradėtos mokėti 1989 metais, dar Lietuvos SSR ministrų tarybos sprendimu, kuris nustojo galioti 1999 metų gruodžio 31 dieną, kaip sovietmečiu priimtas teisės aktas.

Tačiau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, liko kelios dešimtys Lietuvos piliečių, dėl vienų ar kitų priežasčių nesuspėjusių pasinaudoti jiems priklausiusia kompensacija. Dėl tokių žmonių mokėjimas pratęsiamas iki 2003 metų gruodžio 31 dienos.

Nutarimą dėl pratęsiamo kompensacijų mokėjimo priverstinai dirbusiems ir kalėjusiems asmenims planuojama priimti Vyriausybės posėdyje trečiadienį, jis įsigalios po kelių dienų, paskelbus dokumentą "Valstybės žiniose".

Numatomas kompensacijos dydis - 20 litų už kiekvieną priverstinių darbų ar neteisėto kalėjimo mėnesį. SADM skaičiavimu, atnaujintoms kompensacijoms kasmet reikės maždaug 20 tūkstančių litų.

Kaip žinoma, už priverstinę vergovę naciams yra nusprendusios atlyginti Vokietija ir Austrija. Vokietija per savo įsteigtą fondą "Atmintis, atsakomybė ir ateitis" iš viso kompensacijoms išmokės 835 mln. Vokietijos markių (1,58 mlrd. litų). Pernai gruodį išmokėtos pirmosios kompensacijos nacių vergiją patyrusiems Lietuvos piliečiams.

Lietuvos gyventojai pradėti gabenti darbams į Vokietiją 1942 metų sausio 28 dieną. Prievarta dirbo ir koncentracijos stovyklose kalėjo 30 tūkst. Lietuvos piliečių, tarp jų - 10 tūkst. žydų. Karo pabaigoje išlaisvinimo sulaukė maždaug 20 tūkst. lietuvių ir tik 2-3 tūkst. žydų.

Iš viso karo metais Trečiajame reiche buvo 7,6 mln. svetimšalių darbininkų iš 20 valstybių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.