Lietuvoje M. Chodorkovskis dalyvavo kasmet rengiamame „Rusijos forume“, į kurį susirenka rusų opozicijos veikėjai, žurnalistai, analitikai ir kiti ekspertai. Čia šis buvęs "Jukos" savininkas buvo pagrindinė žvaigždė.
Dar 2003 metais suimtas, apkaltintas sukčiavimu, pinigų plovimu ir po dviejų metų nuteistas M. Chodorkovskis už grotų praleido daugiau, nei dešimtmetį. Jo koncernas buvo sužlugdytas, o pats M. Chodorkovskis neteko daug savo turto.
Daugelis apžvalgininkų neabejojo, kad M. Chodorkovskio byla buvo sufabrikuota, mat Kremlius siekė perimti vieno paskutiniųjų nepriklausomų oligarcho turtų kontrolę ir sužlugdyti V. Putino kritiką.
Tik išleistas iš kalėjimo jis išvyko iš Rusijo. Šveicarijoje apsigyvenęs turtuolis neretai lankosi užsienyje, tačiau į gimtinę kol kas nebuvo sugrįžęs – ten jam gresia nauji kaltinimai ir jis gali būti vėl sulaikytas.
Vis dėlto kelerius metus viešumos ir ypač politinės veiklos vengęs M. Chodorkovskis vėl ėmė griežčiau kalbėti apie V. Putino režimą, kuris Rusijoje stengiasi užgniaužti bet kokias ir taip susiskaldžiusios, ne itin įtakingos opozicijos jėgas. M. Chodorkovskio atnaujintas judėjimas „Open Russia“, kuris remia įvairias pilietines iniciatyvas, nepriklausomą žiniasklaidą jau susilaukė Kremliaus nemalonės, o judėjimo patalpas sykį jau buvo nusiaubę Rusijos pareigūnai.
Ir nors M. Chodorkovskis nenoriai kalba apie politines ambicijas, Lietuvoje viešėjęs verslininkas įvardijo žingsnius, kurių galėtų imtis Rusijos opozicija, jei norėtų tikėtis permainų V. Putino Rusijoje.
Rusija stagnuoja ir kenčia nuo pažeminimo
Anot M. Chodorkovskio, ekonominė situacija Rusijoje yra sudėtinga, mat pati V. Putino valdžios vertikalė yra pasenusi ir neefektyvi sistema.
„Ji virsta į sistemą, kurioje vyrauja vasaliniai santykiai tarp iš dalies nepriklausomų vietinių baronų ir centrinės valdžios, kuri siekia kontroliuoti pramonės šakas.
Nėra legitimios valdžios, nepriklausomų teismų, neįmanoma spręsti konfliktų, visa tai priveda prie ūkio valdymo supaprastinimo, tačiau šalis stagnuoja, nes šiuolaikinių technologijų, idėjų konkurencijų nėra ir negali būti. Todėl ir stovime ant tos pačios šakos kokius keturis metus. V. Putinas mano, kad su tokia sistema šalis gali vystytis, aš taip nemanau“, – sakė M. Chodorkovskis.
Paklaustas, kodėl tuomet stagnuojanti Rusija ir toliau sugeba leisti beprotiškus pinigus ginklavimosi programoms, karinėms avantiūroms Sirijoje, Ukrainoje, o ateityje – galbūt ir Libijoje ir kodėl palaiko įtampą santykiuose su Vakarais, M. Chodorkovskis dėl visko kaltino „pažemintos šalies sindromą“.
„Rusijos visuomenė kenčia nuo šito sindromo, aš manau, kad jis yra klaidingas, nes jokio sutriuškinimo Šaltajame kare nebuvo, buvo išsilaisvinimas iš to karo, bet visuomenei teigta, kad šalis pralaimėjo ir tas pažemintos šalies įvaizdis prigijo.
Kiek visuomenė sutiks leisti šiems dalykams? Daug! Galbūt 20 proc. BVP leidžiama minėtiems dalykams. Vakaruose tokia padėtis, kai pas tave neveikia ligoninės, mokyklos, tragiški keliai, o tu leidi pinigus ginklavimuisi vyriausybei būtų mirtina. O pas mus sau leidžia tai daryti. Ir nors Rusija yra turtinga šalis, tiek leisti ginklavimuisi yra daug, o žmonės kol kas su tuo sutinka. Tikiuosi, kad tik kol kas ir tas noras palaikyti karines avantiūras galiausiai išblės“, – sakė M. Chodorkovskis.
Jo manymu, negalima atmesti ir Baltijos šalyse bei Vakaruose pastaraisiais metais sklandančių idėjų, kad dangstydamas savo ekonomines problemas Rusijos režimas gali ryžtis agresijai prieš kaimynus. Juo labiau, kad net ir sudėtinga ekonominė padėtis neatgraso Kremliaus nuo jau dabar vykdomų karinių avantiūrų.
„Jūs puikia suprantate, kad V. Putinas yra tas žmogus, kuris vargu ar gali pakeisti ekonominę situaciją Rusijoje. Jam reikia stiprių priemonių, norint išlaikyti visuomenės paramą. Ar tokia priemone galėtų būti spaudimas Baltijos šalims?
Manau, kad rizika yra ir manau, tik manau, kad apie tai reiškia žiūrėti iš politinio, o ne karinio kampo. Kita vertus, reikia suprasti ir tai, kad Putino režimo psichologija remiasi paremta tuo, kad bet kokia nuolaida tėra dingstis žengti kitą žingsnį.
Nuolaidas jie supranta taip pat, kaip prieš septynis dešimtmečius“, – šyptelėjo Chodorkovski, turėdamas omeny totalitarinių režimų – Sovietų sąjungos ir Nacistinės Vokietijos naudotas spaudimo priemones – bet kurios šalys, pasidavusios spaudimui ir sutikusios su nuolaidomis sulaukdavo dar daugiau spaudimo arba karinės agresijos. Būtent taip nutiko ir Baltijos šalims, kurias okupavo Kremlius.
Kodėl neranda bendros kalbos su rusais?
Vis dėlto M. Chodorkovskis pripažino, kad kol kas Rusijos opozicijai nepavyksta aktyviau pasipriešinti V. Putino nubrėžtai linijai. Tai, anot pašnekovo, lemia ir Rusijos opozicijos susiskaldymas, ir nesugebėjimas kalbėti apie eiliniams rusams aktualias ekonomines, socialines problemas.
„Čia yra problema, nes užguita opozicija įprato kalbėti tik su situaciją suprantančiais žmonėmis. O kalbantis su jais tarsi praleidi tas ekonomines problemas ir pereini prie politinių problemų, kurios lemia pirmąsias. Bet to praleisti nereikėtų. Man tenka pačiam aiškinti žmonėms feisbuke, kur man sako „ką tu mums aiškini, ir taip aišku“.
Ne, sakau aš, ne, vaikinai, neaišku – jums burbule gyvenantiems gal ir aišku, o likusiems 142 milijonams neaišku ir apie tai reikia kalbėti. Nes jiems iš daugelio šaltinių kalba kitą – kad problemas lemia ne mūsų politinė sistema, o amerikiečiai. Kodėl amerikiečiai? Neaišku, bet jie kalti“, – sakė M. Chodorkovskis.
Jis vengė įvardyti realų lyderį, kuris galėtų suvienyti opozicijos jėgas ir mesti realų iššūkį V. Putinui. Be to, jo manymu, iš viso klaidinga vienytis opozicines partijas, mat visuomenė yra susiskaldžiusi – vieni remia socialistus, kiti verslininkus, liberalias reformas.
„O didžiausia problema ta, kad, pavyzdžiui, Aleksejaus Navalno komanda sako, jog į sąjungas jungiasi tik tuomet, kai jiems tai naudinga. Jei nebus nepriklausomų politinių jėgų su nepriklausomais žmogiškais, finansiniais šaltiniais, tai A. Navalno komanda sakys, kad „jūs mums nereikalingi“. O tai reiškia, kad šalyje, kur neveikia teisinė sistema, vieną monopolinį lyderį keistų kitas. Tad lieka vienas kelias – eiti keliomis kolonomis“, – pareiškė M. Chodorkovskis.
Krymo klausimo neišspręstų ir opozicija
Galiausiai, paklaustas, kokias problemas su Vakarais pirmiausiai spręstų opozicija, jei ši patektų į valdžią, M. Chodorkovskis nedaugiažodžiavo.
„Reikalingi aiškūs asmeniniai kontaktai, norint spręsti tas įsisenėjusias problemas, – sakė M. Chodorkovskis. Tačiau paklaustas, ką mano apie vieną pagrindinių Vakarų ir Rusijos santykių problemą – Krymą, kurį okupavo Rusija, M. Chodorkovskis tikino, kad tai nėra pagrindinė problema. – Tai nebus ta problema, kuri bus išspręsta per pirmuosius dvejus metus. Taip, tai reiškia, kad liks Vakarų sankcijos, bet o ką padarysi? Politika yra galimybių menas – negalime padaryti to, ko negalime, norėtume, bet negalime“.
