Tačiau pastarųjų dienų įvykiai parodo, kad ministras yra visiškai teisus sakydamas, jog patyčių meistrai siautėja. Ypač jei traktuosime patyčias klasikine to žodžio prasme – „tai tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriuos siekdamas įžeisti ar pažeminti, sukelia fizinę ar psichologinę jėgos persvarą turintis žmogus“. Arba trumpai tariant – mūsų numylėta valdžia.
Štai vienos savaitės patyčių istorijos.
I istorija
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nuvažiuoja į Visaginą. Susitikęs su bendruomene jis stebisi, kodėl žmonės skundžiasi, kad blogai gyvena, juk Gruzijoje ar Rumunijoje gyvenimas dar prastesnis. O daugiavaikės mamos paklaustas, ką daryti, jei šeimos pajamos vos vos viršija minimumą, po kurio nebelieka jokių kompensacijų paketo, jis pasiūlo paprastą ir aiškų sprendimą – susitarti su darbdaviu, kad jis mokėtų mažesnį atlyginimą. Kitaip tariant, švelniai apgauti valstybę, gal dalį algos gauti vokelyje. Seimo pirmininko atstovė teigia, kad pirmininkas tiesiog buvo ne taip suprastas. Kaip visada.
Pokalbyje su Visagino, ypač probleminio, ypač daug rusakalbių turinčio miesto, žmonėmis Seimo pirmininkas dalijosi įspūdžiais apie viešnagę Lenkijoje ir kaip reikia gerinti santykius su šia šalimi. Visaginiečiams tai paliko didžiulį įspūdį. Tai gal vertėtų bent pasidomėti regiono, į kurį važiuoji, problemomis ir sprendimo būdais, kad kalbos apie santykius su Lenkija neskambėtų kaip patyčios?
II istorija
Mūsų superreitingų herojus premjeras Saulius Skvernelis pareiškia, kad Jūros šventė yra baisi ir nesaugi šventė, nes vyksta masinės muštynės ir su šeimomis negali į gatvę išeiti. Tiesiog paėmė ir pareiškė, be skaičių, be argumentų, iš lempos paėmė ir pareiškė. Šiek tiek primena Kremliaus televizijų iš piršto laužtus pareiškimus apie Lietuvos gatvėse mušamus rusus ir iki dantų ginkluotus lietuvius.
Ir ką, nori ir pareiškia: aš premjeras, mano populiarumo reitingas išmušinėja saugiklius, ką jūs man į tai.
Klaipėdiečiai mėgino aiškintis, rodyti statistiką, kad policijos suvestinės rodo ką kitą, bet premjerui nė motais. Įsibėgėjęs jis postringauja toliau, kalbėdamas apie tai, kad jeigu Jūros šventėje alaus nebus, ko ten važiuoti.
Ir juk teisus Veryga, čia jau meistriškos patyčios. Turint psichologinę galios poziciją pasityčioti iš neteisingo miesto, jo žmonių ir kuriamos šventės. Ir dar alkoholio ribojimų, kurie ir taip priešina visuomenę, fone.
Bet premjero populiarumo reitingas išmušinėja saugiklius ir ką mes jam į tai. Tik galima priminti, kad panašiu metu kitas labai populiarus premjeras diagnozavo psichologinius sutrikimus socialiniais tinklais besinaudojantiems žmonėms. Kur jis dabar? Tyčiotis iš žmonių yra smagu, bet ilgame laikotarpyje tai gali turėti nemalonių rinkiminių pasekmių.
III istorija
Ir patyčios savivaldos lygmenyje. Šiandien Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotoju ekonomikai turėtų pradėti dirbti buvęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Taip, tas pats zadanijų ministras, kuris norėjo bent kelioms valandoms užsimiršti Druskininkuose ir leistis, kad jį papuckintų šiltos Malinausko rankos.
Jo kelias į dabartinį postą nepaprastai įdomus. Iki 2011 metų Trečiokas ėjo Telšių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir vargo nematė. Po to prapylė rinkimus ir tik pliumpt – specialiai jam atsirado Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotojo ekonomikai etatas. Iki to laiko ligoninė vertėsi su dviem pavaduotojais, o dabar štai prireikė trečio.
2013 metais Trečiokas pakėlė sparnus į Vilnių – buvo ūkio viceministras, vėliau aplinkos ministras. Paaiškėjo, kad tas trečiasis pavaduotojas ligoninei kaip ir nelabai reikalingas, nes išnykus Trečiokui išnyko ir etatas.
2016 metais Trečiokas liko be posto ir štai prašau – nuo gegužės 16 dienos vėl atsiranda etatas ir vėl į jį grįžta Kęstutis Trečiokas. Be konkurso, be nieko – tiesiog grįžta į beveik 2000 eurų algą.
„Sutapimas“ – telefonu man sako Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė. Tiesiog sutapimas, kad 2011 metais etatas atsirado, kai Trečiokas liko be darbo, po to išnyko, o dabar vėl atsirado, kai Trečiokas vėl liko be darbo. Sutapimas ir nieko daugiau.
Ponia Vitkienė, beje, ilgametė konservatorių partijos narė pokalbio metu mane tikino, kad konkurso čia nereikėjo, nes direktorius renkasi pavaduotojus pats.
Na ne – nuo 2015 metų galiojančiame Vyriausybės nutarime sakoma, jog savivaldybės įmonės direktoriaus pavaduotojas yra konkursinė pareigybė.
Ir čia pradeda lįsti didelės ausys. Mat bekonkursei Trečioko kandidatūrai pritarė ligoninės stebėtojų taryba, kurios pirmininkas yra Trečioką Telšių savivaldybės administracijos direktoriaus poste pakeitęs socialdemokratas Saulius Urbonas. Tai kur jau nepritars. O kadangi netrukus baigiasi dabartinės direktorės sutartis, didelė tikimybė, kad ją pakeis naujasis savasis pavaduotojas ekonomikai.
Juolab, kad direktorė akcentuoja, kad ligoninė vykdo didelius europinius projektus, tad patyręs specialistas ypač reikalingas. Jeigu atvirai, tai „Tvarkos ir teisingumo“ partijos specialistai būtų paskutiniai eilėje žmonių, kuriuos reikėtų prileisti prie europinių projektų ir pinigų, bet Telšiai mato geriau.
Ir ką, tai ne patyčios – ne patyčios iš ligoninės darbuotojų, iš pervargusių slaugytojų, gaunančių 585 eurus ant popieriaus? Ar ponas Trečiokas išslaugys visus pats?
Beje, Kęstutis Trečiokas ne tik slaugys europinius pinigus. Jis tvirtai įsisuko į Telšius, nuo pernai gruodžio pabaigos jis paskirtas ir į „Žemaitijos pieno“ stebėtojų tarybą.
Ir dar blogiau, kad tokios patyčios iš žmonių vyksta daugelyje Lietuvos savivaldybių, kur jau nebesvarbu, kas tu – konservatorius, socdemas, tvarkietis, darbietis ar liberalas – svarbu, kad būtum savas. Ir tada viskas bus gerai.
Tad šiuo atveju galima tik pritarti ministrui Verygai – patyčios viešojoje erdvėje iš tiesų klesti. Ir panašu, kad naujajai valdžiai jos visai patinka.
Haiku
Projektai sukas
Prireikia eurams globos
Slaugyk, Trečiokai
Atnaujinta: Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė informavo, kad įsakymo įdarbinti Kęstutį Trečioką nepasirašė ir dėl pavaduotojo etato bus skelbiamas konkursas.
