Nors Kremlius ir toliau viešai laikosi 2015 metais Vokietijai ir Prancūzijai tarpininkaujant priimto susitarimo, tikroji V. Putino strategija Ukrainoje numato visišką dviejų pasienio zonų, žinomų kaip Donbasas, atskyrimą palaipsniui integruojant jas į Rusiją. Tai patvirtino net trys Maskvos vadovybei artimi šaltiniai. Pasak jų, Rusijos vadovas neplanuoja šių teritorijų pripažinti ar aneksuoti.
Rusija žengė žingsnį po žingsnio: pasinaudojusi Ukrainos aktyvistų blokada kaip politine priedanga, perėmė pagrindinius ekonominius ryšius su separatistinėmis teritorijomis. Praėjusią savaitę „Rusijos geležinkeliai“ sumažino tarifus laivybos anglių ir geležies rūdos pervežimui į taškus, esančius netoli separatistinių teritorijų, kur metalo pramonė suteikia daugiausia darbo vietų. Tai leis Rusijai pakeisti Ukrainos tiekimą, kurį Kijevas sustabdė, ir užtikrinti tolimesnį gamyklų darbą. Šią žinią patvirtino du minėtoje pramonės šakoje dirbantys asmenys.
„Buvo žengtas žingsnis Donbaso atskyrimo link – tai nekelia abejonių“, – telefonu iš Maskvos sakė Konstantinas Zatulinas iš valdančiosios Vieningosios Rusijos partijos. Kaip ir kiti aukšti pareigūnai, K. Zatulinas apkaltino Ukrainą verčiant Maskvą imtis veiksmų prieš savo valią. Šiuos kaltinimus Kijevas atmetė.
K. Zatulino nuomonę apie Kremliaus planus patvirtino ir buvęs Kremliaus etatinis darbuotojas Aleksejus Česnakovas, dabar patarinėjantis V. Putino administracijai Ukrainos politikos klausimais, ir dar vienas aukštas vyriausybės pareigūnas, kuris nenorėjo, kad būtų atskleista jo tapatybė.
Rusijos pilietybė
Anksčiau šiais metais V. Putinas supykdė savo kolegą Ukrainoje Petro Porošenką, pasirašydamas dekretą, kuriuo pripažįstami Luhansko ir Donecko separatistinių vyriausybių išduoti pasai ir kiti dokumentai. Šios separatistinės respublikos jau paskelbė, kad rublis yra jų oficiali valiuta. Kremlius taip pat svarsto galimybę palengvinti galimybę dviem milijonams šiuose regionuose gyvenančių žmonių tapti Rusijos piliečiais, o tai dramatiškai komplikuotų bet kokius Kijevo mėginimus susigrąžinti šių respublikų kontrolę.
Kaip teigia P. Porošenkos administracijos vadovo pavaduotojas Konstantinas Jelisejevas, Maskva įgyvendina vadinamąjį „Padniestrės scenarijų“. Jis turi omenyje atplėštą buvusios sovietinės Moldovos respublikos regioną, kuriame yra Rusijos kariai, tačiau nėra jokių sutarčių su Rusija dėl pilietybės.
Rusija remia visą eilę separatistinių regionų buvusiose sovietinėse respublikose, naudodama juos kaip svertus prieš provakarietiškas vyriausybes. Šias respublikas Maskva supranta kaip savo įtakos zoną. 2008 metais Rusija nusiuntė savo karius į Gruziją, kur užsitikrino dvi tokias zonas, kurios dabar iš esmės yra Kremliaus protektoratai. Praėjusį mėnesį Rusija ten kai kurias grupuotes įtraukė į savo reguliarios kariuomenės gretas.
JAV Ukraina nesidomi?
V. Putino veiksmai Ukrainoje meta iššūkį JAV ir Europos Sąjungai, kurios viešai parėmė 2015 metų Minsko susitarimą, raginantį Ukrainą perimti Donbaso kontrolę. Šios sutarties žlugimas būtų didelis smūgis Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri investavo daug politinio kapitalo, mėgindama užbaigti didžiausią smurto proveržį Europoje nuo Balkanų karo paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Per trejus metus trukusį konfliktą žuvo 10 tūkstančių žmonių, persikelti kitur buvo priversti dar du milijonai.
Kita vertus, prezidento Donaldo Trumpo administracija siuntė mišrius signalus apie savo poziciją ir, kaip pareiškė vienas aukštas Rusijos diplomatas, atrodo „visiškai nesidominti“ šiuo konfliktu. Nors D. Trumpas retoriškai ėmėsi griežtos linijos, savo pozicijos Ukrainos klausimu aiškiai neišsakė, o Baltieji rūmai, regis, sutelkė savo dėmesį į daugiau įtampos keliančius klausimus, tokius kaip Sirija ar Šiaurės Korėja.
Nors valstybės sekretorius Rexas Tillersonas suabejojo Ukrainos svarba Jungtinių Valstijų mokesčių mokėtojams, jis taip pat pasisakė už sankcijų Rusijai pratęsimą tol, kol Kremlius pradės gerbti savo įsipareigojimą atkurti taiką. Anksčiau naujoji JAV administracija žadėjo švelninti sankcijas Rusijai, kurios buvo įvestos reaguojant į V. Putino įvykdytą Krymo aneksiją.
