Europos Sąjungos (ES) ir Didžiosios Britanijos skyryboms įtakos gali turėti skirtingi interesai dėl finansinių įsipareigojimų. Britų premjerė Theresa May oficialiai aktyvavo 50 straipsnį ir pradėjo išstojimo iš Europos Sąjungos procesą. Iš karto pasigirdo daug baimių: dėl emigrantų, įsipareigojimų ir Bendrijos ateities. Visa tai su pagrindu, nes Briuselis yra nusiteikęs sunkiajam Brexit scenarijui.
J. C. Junckeris nori britų pavyzdį paversti tokiu, kuriuo nenorėtų pasekti kitos šalys.
Dėl to Europos Sąjungos šalių laukia labai sunkus derybų procesas. Šių politinių skyrybų pagrindiniu derybų objektu tampa pinigai. Ekspertai mano, kad Didžiajai Britanijai, norint išstoti iš ES, reikės atsiskaityti ir sumokėti apie 60 mlrd. eurų. Didžiąją sąskaitos dalį sudaro britų neįgyvendinti ankstesni įsiskolinimai.
Suburti išeivijos lietuviams reikalinga dviguba pilietybė
Planuojama, kad Brexit turėtų baigtis 2019 –aisiais, kai Didžioji Britanija oficialiai nebebus ES bendrijos nare. Pritariu Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkei Daliai Henke, kad būtina atnaujinti diskusiją dėl dvigubos pilietybės. Aš pats asmeniškai buvau susitikęs su pasaulio lietuvių bendruomene Čikagoje, Vašingtone. Nuolat bendraujame, suprantam poreikius, kurių aktualumą iš naujo sukėlė sudėtingas Brexit procesas ir kilusios viešos prieštaringos diskusijos.
Apie pilietybės klausimą vėl prabilta tuomet, kai Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai pradėjo svarstyti, ką reikėtų daryti šaliai atsiskyrus nuo ES. Ilgą laiką Londone ir kitose Jungtinės Karalystės (JK) vietose gyvenantys lietuviai dažniausiai jau turi rezidento (nuolatinio gyventojo) statusą ir gali tapti JK piliečiais.
Po Brexito apie 50 tūkst. Lietuvos piliečių iš karto būtų priversti atsisakyti savo pilietybės, kad išspręstų savo įdarbinimo ir gyvenimo problemas. Lietuvoje dviguba pilietybė galima tik išimtiniais atvejais. Turint širdį veriančią emigracijos iš Lietuvos statistiką privalome užtikrinti emigrantų ryšį su Lietuva ir išlaikyti galimybę pasekti Airijos ir Izraelio geraisiais pavyzdžiais. Kalbu apie tai, kad reikia turėti galimybę į Tėvynę susigrąžinti išvykusius tam pritaikant įvairias Sauliaus Skvernelio Vyriausybės siūlomas priemones. Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu parodome, kad mums jie rūpi. Juk nekokybiškas Lietuvos politinės valdžios darbas didžiąją dalį mūsų žmonių privertė emigruoti. Esame jiems skolingi galimybę sugrįžti. Pagrindine mūsų valstybės vertybe turi tapti žmogus.
Vyriausybės priemonių planui įgyvendinti reiks laiko, o žmonės emigracijoje susiduria su dilema, ar išlaikyti pilietybę jau dabar. Dėl to būtina pradėti kalbėti apie dvigubos pilietybės įteisinimą ir tam rimtai ruoštis. Lietuvių kilmės išeivių pasaulyje yra apie 5 mln., o į dvigubą pilietybę, jeigu tokia įgyta gimus Lietuvoje, galėtų pretenduoti apie 800 tūkst. užsienio lietuvių. Žinoma, jos suteikimo procesas apimtų detalų visų jų socialinių kontaktų suregistravimą ir galimybių nuolatiniam ryšiui palaikyti sukūrimą. Izraelio pavyzdys rodo, kad tam puikiai pasitarnauja kūrybingai sukurtos integruotos išmaniosios internetinės platformos, apimančios įvairias paslaugas ir informavimą apie veikiančias grįžimo programas bei projektus.
Referendumas dėl dvigubos pilietybės ir Konstitucijos keitimas
Diskusijoje apie dvigubą pilietybę susiduriame su pagrindiniu iššūkiu - Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad norint įteisinti dvigubą pilietybę būtina keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ši nuostata yra Konstitucijos pirmame skirsnyje, kuris keičiamas tik referendumu. Referendumas dėl norimų pakeitimų laikomas priimtu tik tada, kai jame dalyvauja daugiau kaip 50 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Lietuvoje rinkėjų turime 2,5 mln.
Teisiškai tai - įmanoma, bet labai sudėtinga. Mūsų tikslas pakeisti Konstituciją referendumu reikalauja per 1,25 mln. rinkėjų vieningo palaikymo. Siekiant jo įgyvendinimo būtų tikslinga jungti referendumą dėl dvigubos pilietybės su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais, nes juose rinkėjų aktyvumas įprastai yra didžiausias. Gali tekti koreguoti įstatymines nuostatas ir leisti referendume balsuoti savaitę ar tinkamai pasiruošus net išbandyti pirmąjį elektroninį balsavimą Lietuvos istorijoje.
Elektroniniame balsavime būtų pritaikytos papildomos inovatyvios priemonės, galimybė pasinaudoti elektroniniu parašu, o svarbiausia – balsavime galėtų dalyvauti Lietuvos piliečiai gyvenantys bet kuriame pasaulio krašte. Šis referendumas ir elektroninio balsavimo naujovės taip pat leistų pasitikrinti ir šalyje veikiančias sistemas, kas ateityje tobulėjant technologijoms galbūt leistų ir Seimo rinkimus vykdyti elektroniniu būdu.
Lietuvoje investuoti ir gyventi saugu
Mūsų valstybėje turi būti veikiantis trigubos spiralės modelis, apimantis darnų bendradarbiavimą tarp Vyriausybės, verslo ir universitetų. Taip pat turi būti aiškus susitarimas dėl ilgalaikės veiklos strategijos tarp valdžios, kuris apima visas parlamentines partijas, darbdavius ir profsąjungas. Tada pastangos vystyti valstybės ekonomiką ir efektyvią migracijos politiką būtų kryptingos ir leistų siekti bendro tikslo.
Kartu privalome suprasti, kad mūsų valstybė gera ir saugi vieta gyventi, nes priklausome NATO Aljansui ir turime strategines partnerystes su JAV, Vokietija, Baltijos jūros regiono šalimis ir kitomis valstybėmis.
Neretai pasigirsta retorika, kad esame nesaugi šalis, pafrontės valstybė, tačiau aš pats su NATO parlamentinės asamblėjos delegatais iš 14-os pasaulio šalių neseniai buvau Izraelyje ir Vakarų krante. Jeigu labai skirtingoje geopolitinėje situacijoje nei mes esantis Izraelis save laiko saugia valstybe investicijoms ir gyventi, tai Lietuva tikrai nėra labiau nesaugi. Jie objektyviai vertina savo grėsmes saugumui ir ruošiasi jas atremti.
Mūsų žmonėms ir užsienio investuotojams taip pat turime pateikti aiškią perspektyvą ateičiai, argumentuotai paaiškindami, kad čia saugu investuoti, o jaunimui yra atviros galimybės vystyti startuolius bei kurti naujus verslus. Grėsmės tikrai yra, bet mes darome viską, kad būti tokiais saugiais, kiek tai įmanoma XXI amžiuje ir turint mūsų istorinę okupacijų patirtį bei skausmingą geopolitinę padėtį. Mes nemiegame letargo miegu, budiname Europą skatindami sekti mumis ir nuosekliai didiname karines išlaidas bei vykdome savo įsipareigojimus NATO. Tai darysime ir toliau – kitais metais išlaidos gynybai pasieks 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, o iki 2020 m. toliau didės iki 2,5 proc. Tokia mūsų saugumo kaina, nes rimtų darbų saugumo stiprinimo srityje laukia tikrai daug. Būtina aiškinti to svarbą ir prasmę Lietuvos žmonėms.
Lietuvos atveju šių dienų geopolitikos ribose mūsų saugumą užtikrina ir NATO priešakinių karinių pajėgų dislokavimas, oro patruliavimo misija Zokniuose ir nuolatinis sąjungininkų buvimas. Visa tai yra mūsų užsienio politikos laimėjimai ir geriausias atgrasymas nuo karinių veiksmų su Lietuva. Dėl to tvirtai tikiu, kad kariniam scenarijui su NATO šalimi Maskva nesiryš, nes jie taip pat skaičiuoja galimo atsako politinę ir ekonominę kainą. Mes šiemet jau skaičiuojame tryliktus narystės NATO metus. Teko bendrauti su JAV aukščiausiais kariniais vadovais Pentagone ir NATO vadavietėje – visi mus laiko patikimais sąjungininkais ir net nekelia klausimų dėl mūsų saugumo užtikrinimo.
Emigracijos mažinimo priemonės
Užsienio ir saugumo politikos kontekste migracijos politika yra neatsiejama jos dalis. Per rinkiminę kampaniją visa mūsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, komanda labai daug kalbėjo apie tai, kad užsienio kalba kalbantys vaikai turėtų būti integruoti ir turėti aiškias galimybes Lietuvos švietimo sistemoje. Šiai dienai Vyriausybės priemonių plane tai jau numatyta su aiškiais rodikliais.
S. Skvernelio Vyriausybės programos plano įgyvendinimo kelios pagrindinės priemonės, kuriomis siūloma mažinti emigraciją:
1. Mokesčių sistemos struktūros tobulinimas ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimas: visos ar dalies darbdavio socialinio draudimo įmokos (įskaitant PSD) perkėlimas darbuotojui. GPM ir bendrajai pensijai finansuoti skirtos valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies sujungimas. Mokesčių naštos mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir vaikus auginantiems asmenims nuoseklus mažinimas. Smulkiojo verslo mokesčių naštos paskirstymas. Svarstymas dėl tikslingumo atleisti juos pirmus metus nuo mokesčių.
2. Socialinio draudimo sistemos struktūrinės pertvarkos ir valstybinių pensijų skyrimo tobulinimas - VSDF susikaupusios skolos perkėlimas valstybės iždui. Bendrosios pensijos dalies parengimas finansavimo iš valstybės biudžeto plano parengimas ir įgyvendinimas.
3. Tarptautiniu lygiu vertinamų verslo ciklą reglamentuojančių teisės aktų ir procedūrų bei įrankių patobulinimas - juridinių asmenų steigimo procedūrų, vykdomu el. būdu, sutrumpinimas iki vienos darbo dienos. Juridinių asmenų steigimo proceso optimizavimas sujungiant atskiras steigimo procedūras.
4. Talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje sistemos sukūrimas - paskatos sistemos, skirtos aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti, sukūrimas. Imigracijos modelio, skirto aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų šeimoms pritraukti, sukūrimas.
5. Lietuvybės užsienyje ir užsienio lietuvių ryšių stiprinimas su Lietuva - efektyvesnio užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą modelio sukūrimas. Paramos tiekimo lituanistiniam švietimui užsienyje analizė ir teikiamos paramos veiksmingumo didinimas.
6. Užsienio lietuvių ir užsieniečių integravimo į Lietuvos švietimo sistemą modelio parengimas ir įgyvendinimas - sugrįžusių asmenų integravimas į šalies sistemą. Teisės aktų pakeitimai dėl lėšų skyrimo sugrįžusiems asmenims, kad šie integruotųsi į sistemą. Išvykusių į užsienį asmenų nuotolinio mokymosi Lietuvos mokyklose ir tokio mokymo galimybių analizė ir plėtra.
7. Pilietinio ir tautinio ugdymo atnaujinimas, pilietinio įgalinimo ir politinio gyventojų aktyvumo bei bendruomeniškumo stiprinimas, įtraukiant nevyriausybines organizacijas - bendrų lietuvių kalbos ir literatūros pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų įdiegimas visose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Istorijos ir pilietiškumo ugdymo pagrindų bendrųjų programų atnaujinimas. Savanorystės skatinimas.
Brexit žadintuvas Lietuvai suskambėjo pačiu laiku. Privalome suburti mūsų žmones Tėvynėje ir svetur. Sukūrę saugią aplinką tiek verslui, tiek jaunimui, šeimoms bei kitiems, galėsime kalbėti apie tautiečių grįžimą į Tėvynę. Efektyvi migracijos politika ypatingai svarbi mažoms šalims, nes jos nuo emigracijos nukenčia skaudžiausiai. Joms pavojinga didelio masto darbo jėgos imigracija iš kitų šalių, nes ji daro daug didesnį neigiamą poveikį nei didelėse šalyse. Lietuvos dydžio šalys neturi vidinių rezervų iš kur pasipildyti naujais piliečiais. Tada iškyla reali grėsmė prarasti valstybės kultūrinį identitetą ir savastį, nes kiekvienos valstybės esmė yra jos žmonės. Atėjo laikas tai suprasti ir imtis darbų.
Tikiu, kad ši ne vienerius metus Lietuvą kankinanti liga - emigracija - bus sėkmingai gydoma ir po penkerių metų mes kalbėsime nebe apie emigraciją, o džiaugsimės sugrįžtančiais tautiečiais, išvykstančių mažėjimu ir demografinių rodiklių augimu mūsų Tėvynėje.
