Nors premjero Sauliaus Skvernelio įsakymu sudaryta darbo grupė išanalizuoti ir pateikti sisteminius švietimo sistemos pertvarkos sprendimus turi iki balandžio 28 dienos, tam tikros gairės jau matyti.
Akiratyje – 2 klasikiniai ir technologiniai universitetai
Pasak J. Petrauskienės, jei sutelksime visus turimus resursus, realu Lietuvoje turėti porą klasikinių universitetų.
„Taip pat turime technologinius universitetus“, – paklausta, ką dar mato kaip būtinybę išsaugoti, sakė ji.
Tiesa, ministrė pridūrė, kad šią dieną darbo grupė dar nėra apibrėžusi galutinio modelio, kurį norėtų pateikti viešai.
„Manau, kad universitetinis aukštasis mokslas ir regionuose yra labai svarbu. Turi būti labai aiški kokybės kartelė, kiek kokybiško universiteto mokslo regionuose galime turėti. Deja, resursai riboti“, – įspėjo ji.
Pasidalijo vizijomis Klaipėdai ir Šiauliams
Kalbėdama apie regioninius universitetus J. Petrauskienė išskyrė Klaipėdos universitetą, kuris vienintelis Lietuvoje rengia jūrinių technologijų specialistus. Tai esą būtina išsaugoti.
„Šiaulių kompetencija – tai vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, kuri rengia spec. pedagogus. Tas irgi yra labai svarbu“, – tikino ji.
Paklausta, ar vien dėl šių specialistų verta palikti gyvuoti universitetą Šiauliuose, J. Petrauskienė ragino pažvelgti į tai plačiau.
„Galima turėti vieną universitetą Lietuvoje, Vilniuje, kuris galėtų rengti visų sričių specialistus. Bet universitetas nėra vien apie tai – tai ne tik specialistų rengimo kalvė, bet ir akademinis židinys, labai svarbus regionų kultūros plėtrai. Didysis galvosūkis, kurį sprendė daugelis šalių, pertvarkant aukštųjų mokyklų tinklą, tai rasti tą santykį ir tarp kokybės, ir tarp trečiosios universiteto misijos – vykdyti visuomenės, kultūros, socialinės raidos funkciją“, – aiškino ji.
Įstojęs į Šiaulių universitetą gali gauti Vilniaus universiteto diplomą
J. Petrauskienė ramino visus dabartinius studentus ir besirengiančius studijuoti, kad jungiant universitetus jie nenukentės.
„Ar jos pavadinimas pasikeistų, ar ji susijungs su kita aukštąją mokyklą, Jūs pradėjote ir pabaigsite tą studijų programą, į kurią įstojote“, – sakė ji.
Tačiau ministrė patikino, kad gali būti taip, kad, pavyzdžiui, jei Šiaulių universitetas (ŠU) nuspręs susijungti su Vilniaus universitetu (VU), į ŠU įstojęs asmuo gali tikėtis gauti VU diplomą.
„Jungimas yra apie tai, kad Jūs pabaigtumėte stipresnę aukštąją mokyklą. Todėl turėtume džiaugtis, kad gausime stipresnės aukštosios mokyklos diplomą“, – kalbėjo ji.
Studijos jau kitąmet gali trumpėti iki 3 metų
J. Petrauskienė taip pat pripažino, kad svarstoma galimybė Lietuvoje trumpinti studijas.
„Šią dieną turime situaciją, kad apie 70 proc. bakalauro studijų studentų dirba. Tada mes keliame klausimą, kas sėdi universiteto suole: ar tai yra studijuojantis dirbantysis, ar tai yra studentas, kuris dirba. Tai tos erdvės tam tikrose studijų srityse yra tikrai galimybė labiau koncentruoti studijas“, – sakė ministrė.
Paklausta, kokios studijų sritys tai galėtų būti, pašnekovė svarstė, kad tikriausiai tai yra mažiau tikėtina tokiose studijų srityse kaip medicina ar inžinerija, bet socialiniuose moksluose tai būtų labiau realu ir įmanoma.
„Manau, net kitais metais tą būtų galima įgyvendinti, jeigu tam tikri sutarimai atskirose studijų kryptyse rastųsi“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, svarstoma ir apie tai, kad bakalauro studijos taptų nemokamos tiems studentams, kurie mokosi gerai arba atitinka universiteto iškeltus rezultatus. Pavyzdžiui, sėkmingai pabaigia mokslus ir įsidarbina pagal įgytą kvalifikaciją.
„Visi gautų valstybės finansavimą. Taip, į studijas reikia ateiti pasirengus“, – sąlygą įvardijo ji.
Kitąmet minimali kartelė gali kilti iki 4 balų
Paklausta, dėl ko sudaryta aukštojo mokslo pertvarkos darbo grupė jau sutarė, ministrė ėmė pasakoti apie Lietuvoje egzistuojančias problemas.
„Mes penkerių metų eigoje turėsime tiek studentų, kiek atitiktų prieš dešimtmetį dviejų didesnių universitetų turėtą kiekį – tai labai reali ir faktinė situacija. Dar didesni iššūkiai yra regionuose, kur mes turime ir universitetinį, ir koleginį, ir profesinį mokymą, o greitai turėsime tik kelis šimtus absolventų“, – bėdas, kurios laukia, įvardijo J. Petrauskienė.
Siekiant kokybės šiais metais daugelis universitetų stojantiesiems taikys 3 minimalų konkursinį balą, o kitąmet jis planuojamas kelti iki 4, informavo ministrė.
„Žmogus, kuris turi universitetinį išsilavinimą, turi turėti gana plačias kompetencijas, gebėjimą mokytis, keistis, priimti analitinius sprendimus. Ir tai nėra vien žinios. Jei mes išsmulkiname studijų programas ir rengiame labai siauros specializacijos žmones, negalime kalbėti apie tą ateitį, kur kursime inovatyvią ekonomiką ir stiprią valstybę“, – kad studijų programos bus platinamos, leido suprasti ji.
Kylančius neramumus malšina faktais, tyrimais ir ekspertų rekomendacijomis
Politikos kuluaruose jau senokai kalbama, kad aukštojo mokslo reforma gali tapti sprogdinančiu veiksniu, mat šiuo klausimu valstiečių deleguotos Vyriausybės ir Seimo narių nuomonės kardinaliai skiriasi.
„Pirmiausiai aš esu Vyriausybės narė ir mano pareiga (kaip ir šios darbo grupės vadovės) kalbėti su visais, teikti argumentus, principus. Jei sakome, kad turime bėdą, sistema serga, turime tą pripažinti, o tada galvoti, kaip ji gali pasveikti. Dėl šių principų turime tikrai kalbėtis. Galima diskutuoti, koks yra kelias sustiprinti kokybę. Aš remiuosi ne emocijomis, o faktais, tyrimais, užsienio ekspertų, EBPO rekomendacijomis“, – kylančius nesutarimus komentavo ji.
Nors konservatorius Gabrielius Landsbergis yra pastebėjęs, kad skiriantis Seimo ir Vyriausybės nuomonėms ministrei turėtų kilti rimtas klausimas, ar tokiomis sąlygomis dirbti toliau, J. Petrauskienė kartojo nesivadovaujanti emocijomis.
„Tai yra sudėtingas darbas ir apie tai byloja ir tarptautinė patirtis. Buvo ne vienas bandymas pertvarkyti aukštąjį mokslą, visi tikrai turėjo gerų ketinimų. Bet jei turime tikslą, visi kartu turime jo siekti“, – kad artimiausiu metu tikrai nesitrauks, sakė ministrė.
Tampa sunku kalbėtis su Seimu
DELFI primena, kad vienas aštresnių pasipriešinimų jos valiai buvo įvykdytas kovo pabaigoje. Seimo švietimo ir mokslo komitete priimtas sprendimas pritarti Lietuvos edukologijos (LEU) ir Vytauto Didžiojo universitetų (VDU) susijungimui. J. Petrauskienė tikino, kad šis veiksmas skubotas, pasipiktinimo juo neslėpė ir premjeras Saulius Skvernelis, tačiau į Vyriausybės atstovų nuomonę neatsižvelgta.
„Yra sudaryta premjero eksperto grupė, kuriai suteiktas mandatas parengti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos planą. Mes kalbame apie sisteminį pokytį, todėl manyčiau, kad kalbėti apie vieną iš siūlymų, kuris pateiktas ir darbo grupei, nėra tas metas. Juk kalbame apie aukštąjį mokslą Lietuvoje, kur turime sudėtingą demografinę situaciją, fragmentuotą sistemą, daug studijų programų, kurios dubliuoja viena kitą, sektorinių iššūkių, apie tai tikriausiai kalbame ir VDU-LEU siūlymo kontekste. Tai yra pedagogų rengimo iššūkis. Todėl manome, kad šis siūlymas turi būti nagrinėjamas bendro plano kontekste“, – kodėl prieštaravo šių universitetų jungtuvėms, aiškino ministrė.
Paklausta, ar interesai justi ir iš Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos, kuris ilgus metus dirbo būtent LEU, o štai dabar pasisakė už šio universiteto jungimą su VDU anksčiau aukštojo mokslo reformos vykdymo, ministrė tikino, kad pertvarkų nebus, jei nesugebėsime nuo turimų interesų atsiplėšti.
„Aš manau, kad visi siūlymai, kurie pateikti ir aukštųjų mokyklų, ir kitų suinteresuotų šalių, ką ir buvo padaręs premjeras, pakvietęs visus pateikti savo siūlymus, pirmiausiai turėtų būti nagrinėjami faktų ir argumentų kontekste. Be jokios abejonės, nebus jokių sprendimų, kurie atstovautų viešąjį interesą, tikrai kurtų pertvarką, turint aiškią aukštojo mokslo viziją, jei nesugebėsime nuo tų interesų atsiplėšti“, – kalbėjo ji.
J. Petrauskienė pripažino aptariamo komiteto sprendimo išvakarėse kalbėjusi su E. Jovaiša. Paklausta, ar jų vizijos dėl aukštojo mokslo sutampa, ministrė sakė mananti, kad kas yra parašyta Vyriausybės ir partijos programoje – bendras siekis.
Ramina, kad laiko dar liko
„Manau, kad šis siūlymas – VDU-LEU jungimosi negali būti nagrinėjamas atskirai. Jei kalbėtume apie pedagogų rengimą, kas akcentuojama šiame siūlyme, kuris buvo pristatytas komiteto posėdyje, turime bendrai sutarti, ko mes siekiame. Tai turėti stiprų mokytoją, kad į aukštąsias mokyklas, kurios rengia pedagogus, ateitų stipriai pasirengę, motyvuoti žmonės, nes pedagogas nėra vien tik žinios ir įgūdžiai – tai ir pašaukimas. Žmogus turi tikėti, kad tos studijos tikrai yra kokybiškos, turi matyti aiškią karjeros perspektyvą“, – sakė ji.
Paklausta, ar tą šiandien gali užtikrinti LEU toks, koks jis yra dabar, J. Petrauskienė pripažino, kad iššūkių yra labai daug.
„Tai yra tik komiteto sprendimas. Kelias iki sprendimo sujungti universitetus yra pakankamai ilgas. Manau, kad turime dar daug laiko“, – jaudintis neskubėjo ji.
